Liepos 26–29 d. Dubline (Airija) vyko 87-oji IFLA (Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos) konferencija. Pirmąkart nuo pandemijos pradžios šis tradicinis renginys surengtas gyvai.  Svarbiausiame metiniame bibliotekininkų ir informacijos specialistų renginyje dalyvavo daugiau nei 2000 atstovų iš 100 šalių.  Šių metų IFLA konferencija jos dalyvius susiburti pakvietė šūkiu „Įkvėpti, įtraukti, įgalinti, suvienyti“ (angl. „Inspire, Engage, Enable, Connect“).

Konferencijos atidarymo metu jos dalyvius pasveikino IFLA prezidentė Barbara Lison, kuri džiaugėsi, jog renginys vėl vyksta gyvai, dėkojo konferencijos organizatoriams už nuveiktą didžiulį darbą bei jautriai prisiminė 2022-aisiais anapilin iškeliavusią buvusią IFLA prezidentę Donną Scheeder.

Konferencijos atidaryme kalbėjusi buvusi Airijos prezidentė Mary Robinson palietė itin svarbią klimato kaitos temą.

Pirmoji konferencijos diena

Pirmosios konferencijos dienos metu tradiciškai atidaryta paroda, kurioje savo paslaugas pristatė apie 50 verslo ir nekomercinių organizacijų.

Konferencijos metu įvyko Metų bibliotekos rinkimai. Metų bibliotekos apdovanojimas yra skiriamas vienai iš naujai atsidariusių pasaulio viešųjų bibliotekų. Apdovanojimas teikiamas bet kurioje pasaulio vietoje esančiai bibliotekai, kurioje geriausiai dera atvira, funkcionali architektūra ir kūrybingi IT sprendimai, taip pat atsižvelgiama tiek į skaitmeninius pokyčius, tiek į vietos kultūrą. Kad atitiktų reikalavimus, biblioteka turi būti naujai pastatyta arba įkurta pastate, kuris anksčiau nebuvo naudojamas kaip biblioteka. Konkurso nugalėtojai bibliotekai atitenka $5 000 prizas, kurį skiria šį konkursą remianti Danijos kompanija Systematic A/S. 2022 m. Metų bibliotekos apdovanojimą pelnė Missoula viešoji biblioteka, įsikūrusi Montanos valstijoje (JAV). Be konkursą laimėjusios bibliotekos finale taip pat dalyvavo Uogrės centrinė biblioteka (Latvija), Helerupo biblioteka (Danija), Istros biblioteka (Saudo Arabija).

Kaip visuomet, IFLA konferencijoje vyko kūrybinės sesijos. IFLA Švietimo ir mokymo sekcijos surengta sesija buvo skirta bibliotekų ir informacijos specialistams, edukatoriams, studentams ir asociacijoms. Jos metu supažindinta su neseniai patvirtintomis IFLA gairėmis ir paaiškinta, kaip šias gaires bibliotekų ir informacijos specialistai gali naudoti vietos kontekste. Naujosios gairės yra IFLA standartas, bibliotekų ir informacijos mokslo/studijų švietimo programų kūrimo pagrindas ir skatina bibliotekininkystės ir informacijos mokslų mokymo programų kokybę bakalauro, magistrantūros ar tęstinio mokymosi lygmenimis.

Antroji konferencijos diena

Antrąją konferencijos dieną dėmesys buvo atkreiptas į kultūros paveldo išsaugojimą skaitmeniniame formate – tai tapo ypač svarbu ir akivaizdu postpandeminiame laikotarpyje.

Diskusijų sesijose buvo aptariamas bibliotekų ir informacijos sferos lyderių vaidmuo. Pateikta pavyzdžių, kaip šis vaidmuo suprantamas įvairiose šalyse ir visuomenėse; kaip reikėtų padėti pradedantiesiems specialistams, juos palaikyti kelyje į lyderystę.

Tradiciškai konferencijos metu vyko stendinių pranešimų sesija. Šiais metais šioje sesijoje dalyvavo 150 pranešimų. Geriausio stendinio pranešimo apdovanojimas atiteko Bosnijos ir Hercegovinos atstovams – Sarajevo Gazi Huzrev-beg viešajai bibliotekai.

IFLA prezidentės Barbaros Lison sesijoje aptartos 5 pagrindinės bibliotekų tendencijos, kurios buvo įvardintos 2021 m. vykusioje nuotolinėje IFLA konferencijoje. Pagrindinės šios sesijos temos apėmė analoginio ir virtualiojo ryšio derinimą, nelygybės ir diskriminacijos problemą, tvarumo ir mokymosi visą gyvenimą svarbą, taip pat skaitmeninės prieigos ir įtraukties skatinimą. Diskutuota apie Covid-19 poveikį nelygybei ir tvarumui tam tikruose sektoriuose, taip pat apie tai, kas šios patirties dėka išmokta ir ką galima pritaikyti sprendžiant panašias problemas. Kalbėta apie leidybos lokalizavimą ir masinio skaitmeninimo bei duomenų saugojimo poveikį aplinkai. Sesijos dalyviai džiaugėsi, kad buvo įtraukti pranešėjai ne tik iš bibliotekininkystės srities, bet ir kitų sektorių profesionalai.

Žinių kavinės (angl. Knowledge Cafe) sesijoje išryškėjo keletas pagrindinių temų – kaip bibliotekos gali parodyti savo vertę, prisitaikyti prie naujų pasaulio iššūkių po pandemijos ir padidinti prieigą prie technologijų tais atvejais, kai jos pasiskirstę netolygiai.

Sesijos dalyviai pasidalijo darbo namuose asmenine patirtimi ir iššūkiais. Besikeičianti bibliotekos, kaip fizinės erdvės, reikšmė taip pat buvo aktuali tema. Antrąją konferencijos dieną tradiciškai vyko kultūros vakaras, kurio metu renginio dalyviai galėjo susitikti su kolegomis iš viso pasaulio neformalioje aplinkoje, susirasti naujų draugų ir tiesiog gerai praleisti laiką.

Trečioji konferencijos diena

Trečiosios konferencijos dienos svarbiausias akcentas buvo sesija „Europos bibliotekos karo metu: atsakas į krizę Ukrainoje“. Savo kalboje Ukrainos bibliotekininkų asociacijos atstovė Oksana Boiarynova kalbėjo apie karo Ukrainoje poveikį –  sunaikinta per 60 bibliotekų, dar šimtai jų apgadinta. Ukrainos bibliotekininkų asociacija įsteigė specialų fondą, skirtą finansinei pagalbai bibliotekininkams teikti – iki šiol surinkta daugiau nei €10 000.

Delegatai tylos minute pagerbė žuvusius.

Oksana atkreipė dėmesį, kad karas Ukrainoje iš dalies karas su dezinformacija, kuriame Ukrainos bibliotekininkams tenka svarbus vaidmuo ir šiame darbe asociacija pasitelkia savo partnerius. Asociacija taip pat padeda karo pabėgėliams, siūlydama išteklius, mokymus ir paslaugas, kad padėtų dėl konflikto perkeltiems asmenims, ypač vaikams.

Tonas van Vlimmerenas iš EBLIDA (Europos bibliotekų, informacijos ir dokumentacijos asociacijų biuro) kalbėjo apie tai, kaip svarbu, kad kitos šalys nenusigręžtų nuo to, kas vyksta Ukrainoje. Jis papasakojo apie EBLIDA pastangas remti pabėgėlius, perkeltus iš Ukrainos, ir pakvietė konferencijos delegatus prisidėti prie visokeriopos paramos.  

Baigiamojoje konferencijos sesijoje IFLA prezidentė Barbara Lison kalbėjo apie tvarios federacijos kūrimo svarbą, sutelkiant dėmesį į ateitį, kartu kuriant infrastruktūrą, kuri remtų kylančius lyderius ir naujas idėjas klestėti. Prezidentė teigė, jog laiko savo pareiga užtikrinti, kad IFLA būtų vardas, kuris ir toliau turėtų puikią reputaciją ir pasitikėjimą bei užtikrintų atsakingą ir skaidrų organizacijos valdymą.

Airijos organizacinis komitetas, kuris nuveikė didelį darbą surengdamas 87-ąjį tarptautinį kongresą, perdavė estafetę savo kolegoms iš Nyderlandų, kurie jau ruošiasi 88-ajai IFLA konferencijai Roterdame 2023 m.

Ketvirtąją konferencijos dieną renginio dalyviai tradiciškai lankėsi vietos bibliotekose.  

Nuotraukos iš IFLA interneto svetainės ir Facebook paskyros
Parengė Virginija Švedienė