Liepos 20-ąją 90 metų sukako režisieriaus Juozo Miltinio mokinei, talentingai Panevėžio dramos teatro aktorei Laimutei Liesytei-Pažemeckienei (1932–2003). Šia proga J. Miltinio memorialiniame bute šiltais prisiminimais apie ją dalijosi buvę kolegos, sūnus Marius Pažemeckas.
L. Liesytė Panevėžio dramos teatre dirbo nuo 1950 iki 1972-ųjų. Buvo mylima ir gerbiama žiūrovų. Per 22 metus sukūrė daugiau kaip 60 vaidmenų. Iš jų svarbiausi – Tonia Tumanova („Kaip grūdinosi plienas“), Nina Zarečnaja („Žuvėdra“), Dorotka („Laumės sūnus“), Olga („Daktaras Kaliužnas“), In In („Palieta taurė“), Klara („Dr. (Filosofijos daktaras)“, Teresė („Kuo aš kalta?“), Rozina („Sevilijos kirpėjas“), Melita („Lapė ir vynuogės“), Nina („Kortų namelis“), Roza Bernd („Roza Bernd“), Angela („Siaubo naktis“), Marija Šamanova („Tania“), Medicinos sesuo („Širdies šiluma“), Teresė Daugirdienė („Adomo Brunzos paslaptis“).
Visgi aktorius nėra tik vaidmenys – svarbi ir asmenybė. Būtent į ją ir koncentravosi prisiminimų vakaro dalyviai.
Buvo šiltas, neabejingas, padedantis žmogus. Aktorė Gražina Urbonavičiūtė prisiminė itin gyvenimišką situaciją: savo aktorystės pradžioje nesuvokė, kiek grimo reikėtų naudoti, tad tepdavosi labai daug. Ją sustabdė ir pamokė būtent L. Liesytė: „Esi jauna, veidelis lygus kaip subinėlė. Užtektų tik toną užsidėti“.
Aktorius Enrikas Kačinskas prisimena: tai buvo ryški ispaniško temperamento ir išvaizdos, jėgos aktorė, šviesus ir gražus žmogus, turėjęs stebėtiną atmintį – galėjo pakeisti bet kurį aktorių, nes per naktį išmokdavo jo tekstą. „Šviesi, graži, energinga, ispaniška lietuvė. Ja galėjai visiškai pasitikėti. Tokia energija, didelis gėris ir kančia, kurios nematėme“, – sakė E. Kačinskas.
Aktorius Petras Kežys prisiminė gastroles po šalį su „Sevilijos kirpėju” ir bendrą kasdienę buitį – valgymą, popietinius kavos gėrimus, nakvynes. „Labai draugiška ir rūpestinga, ypač jaunimo atžvilgiu”, – sakė P. Kežys.
L. Liesytė ir tame pačiame teatre vaidinęs jos vyras Česlovas Pažemeckas buvo mylimiausi aktoriaus Rudolfo Jansono mamos aktoriai. „Jie gyveno netoli mūsų – Birutės gatvėje. Būdamas vaikas dažnai matydavau: eina aktorė. Kada atėjau į teatrą, Laimutę jau radau. Man ji – improvizacijos talentas, moteris fejerverkas. Negaliu neprisiminti „Sevilijos kirpėjo“ – puikus aktorių ansamblis ir Laimutė. Salė visą spektaklį nesiliaudavo kvatojusi. O kaip Laimutė dainuodavo!.. Jai, tokiai jautriai asmenybei, didelis smūgis buvo, kai iš teatro teko išeiti”, – pasakojo R. Jansonas.
Ilgamečio režisieriaus asistento Algimanto Galinio nuomone, aktoriui svarbiausia – kada jį įsimena: „Vaikystėje grįždavo tėvai iš teatro. Sakydavo: va, Liesytė vaidino. Tai didžiausia dovana aktoriui – kai jį mini ir prisimena“.
Talentingosios L. Liesytės kūrybinis likimas susiklostė tragiškai. Po 22 metų teatrą buvo priversta palikti, kai ją išrinko į tuometę Liaudies deputatų tarybą. Prisiminimų vakaro dalyvių žodžiais, nors J. Miltinis pats moterį skatinęs eiti į politiką, vėliau nukirtęs: „Man valdžios scenoje nereikia“. Palikusi teatrą aktorė iki pensijos dirbo „Ekrano“ gamykloje.
„Taip, tėvams buvo skaudu. Kalėme prie kryžiaus Miltinį, tačiau kartu buvome dėkingi – juk mokytojas. Be to, tėvams įteikęs išskirtinę vestuvių dovaną – spektaklį „Kortų namelis“, kuriame jie vaidino kaip pora“, – sako aktorių L. Liesytės ir Č. Pažemecko sūnus Marius.
Būtent jo asmeninio archyvo dokumentinė medžiaga ir nuotraukos, J. Miltinio memorialiniame bute saugomos Kazimiero Vitkaus ir Juozo Miltinio fondų fotografijos panaudotos rengiant virtualią parodą „Spindėjusi trumpai, bet ryškiai. Aktorei Laimutei Liesytei – 90“. Kviečiame ją apžiūrėti bibliotekos portale „Panevėžio kraštas virtualiai“.
