Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos iniciatyva bibliotekose atgimsta pasakojimo menas, kuriamas pasakojančių bibliotekų tinklas. Jo pradžia – 24 Panevėžio regiono bibliotekos, 40 bibliotekininkų pasakotojų bendruomenė, 5 naujos edukacinės programos vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Visa tai pasiekta su Švedijos ir Norvegijos partneriais įgyvendinant projektą „Pasakojimo meno ir metodo modelio sukūrimas Lietuvos bibliotekoms“. Šio projekto veiklos ir rezultatai aptarti tarptautinėje baigiamojoje konferencijoje.
„Istorijų pasakojimas – puikus būdas bibliotekoms kurti ryšį su vietos bendruomenėmis. Pasakojimu grįstos edukacinės veiklos įtraukia, atveria vaizduotę, sukuria saugią erdvę saviraiškai. Klausydami istorijų pažįstame literatūrą, pasaulį ir save, mokomės. Tikiuosi, kad mūsų projektas tęsis – atvers daug naujų pradžių, o besikuriantis pasakojančių bibliotekų tinklas stiprės ir plėsis visoje šalyje“, – sako Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė.
„Projekto idėja buvo panaudojant literatūrą bibliotekose didinti edukacijų kokybę ir įvairovę. Pasakojimo menas, nors ir senas kaip pasaulis, Lietuvoje mažai žinomas, todėl pasitelkėme užsienio partnerius. Ypač svarbu buvo naujove sudominti bibliotekas. Džiaugiuosi, kad pavyko. Projekte dalyvavę bibliotekininkai įgijo reikiamų kompetencijų, jau pravesta 100 edukacijų. Projekto sėkmę liudija geri bibliotekų ir Švedijos, Norvegijos partnerių atsiliepimai“, – teigia Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus projektų koordinatorė Laima Butkūnienė.
„Pasakojimas yra tai, ką darome visą laiką. Kasdien. Vienas kitam. Svarbu, kad senoji tradicija tampa šiuolaikinė, pritaikoma dabarties žmogui“, – tvirtina profesionali pasakotoja, menininkė iš Norvegijos Tiril Bryn.
„Pasakojimo dėmenys – folkloras/pasaka ir aplinka. Ieškodamas istorijų bibliotekininkas turi dirbti kaip tyrėjas, įvaldyti kūną, balsą, nugalėti scenos baimę. Reikia aktorystės įgūdžių – kaip sudominti ir įtraukti auditoriją, gebėti panaudoti tai, kas yra bibliotekose. Būtina žinoti, ką darai, ir norėti. Tada pasakojimas bus sėkmingas“, – patirtimi dalijasi Šiaurės pasakojimo meno centro (Švedija) atstovė Rose Marie Lindfors.
„Geriausias būdas išmokti – tiesiog daryti. Mąstyti ir pasakoti vaizdais, naudotis visais šešiais pojūčiais: regėjimu, uosle, lytėjimu ir kt. Pasakojimą papildyti asmenine patirtimi ir gebėjimais – taip kuriame naują, unikalų“, – R. M. Lindfors mintis tęsia T. Bryn.
Konferencijoje bibliotekininkai dalyvavo naujosiose edukacinėse programose („Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“, „Bitė ir aš“, „Pasaka apie stebuklingą teptuką“, „Akmenų sriuba“, „(Ne)vienas“), kūrė Lietuvos pasakojančių bibliotekų tinklo viziją.
Buvo pristatyta Latvijos pasakojančių bibliotekų tinklo 25 metų patirtis. Latvijos pasakojimo asociacijos valdybos pirmininkė Mara Mellena džiaugėsi, kad jos šalis organizuoja jau tradicija tapusius renginius vaikams ir suaugusiesiems – festivalius, konkursus, o asociacija vienija 50 narių.
Birželio 1–4 dienomis G. Petkevičaitės-Bitės viešosios biblioteka projekto rezultatus pristatys tarptautinei pasakotojų bendruomenei. FEST konferencijos dalyviai išgirs apie Panevėžio regione kuriamą pasakojančių bibliotekų tinklą, bus dalijamasi gerąja patirtimi.
„Tradiciniame tarptautiniame renginyje, kuriame dalyvauja profesionalūs pasakotojai iš visos Europos, kalbėti apie tai, ką sukūrėme, yra ir garbė, ir atsakomybė. Džiaugiamės ir didžiuojamės, tikimės eiti toliau, tad galbūt dalyvavimas FEST konferencijoje, kur prie pasakojimo meno galima prisiliesti gyvai, mus įkvėps dar drąsesniems iššūkiams“, – sako Skaitytojų aptarnavimo skyriaus suaugusiųjų švietimo veiklų koordinatorė Virginija Švedienė.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos vykdomo projekto „Pasakojimo meno ir metodo modelio sukūrimas Lietuvos bibliotekoms“ tikslas – plėtoti šiuolaikinį pasakojimo meną Lietuvoje, padedant Švedijos ir Norvegijos partneriams sukurti pasakojimo meno ir metodo taikymo modelį šalies bibliotekoms, kaip naują edukacinę paslaugą įvairaus amžiaus ir socialinių grupių vartotojams išbandyti ir įveiklinti Panevėžio regiono viešosiose bibliotekose. Projektui įgyvendinti gauta 39 900 Eur iš Šiaurės šalių kultūros ir meno programos „Nordic Culture Point“.