Pasakojamos istorijos atkeliauja iš toli ir iš arti, iš praeities ir dabarties, apsirengusios daugybe skirtingų kostiumų – nuo liaudies pasakų ar istorijos iki asmeninių istorijų. Pasakojimo menas aprėpia daug žanrų, metodų, stilių ir gali tapti plataus profilio priemone, leidžiančia praturtinti bibliotekų veiklą. Džiugu, kad pasakojimo meno ima mokytis ir jį naudoti vis daugiau Panevėžio regiono bibliotekininkų.
2022 m. kovo 9 d. Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės Loretos Aleknienės kvietimu Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos specialistai nuvyko pasidalinti savo patirtimi praktiniame seminare „Pasakojimo metodų taikymas įvairioms lankytojų grupėms: Glazgo pasakojimo centro (Škotija) gerosios praktikos pavyzdžiai“. Seminare dalyvavo aštuoniolika Ignalinos bibliotekos specialistų.
Šis seminaras – tai pagal programos Erasmus+ projektą „Tarptautinė kvalifikacija novatoriškoms bibliotekų idėjoms, 3“ rengiamo gerosios patirties perdavimo seminarų ciklo tęsinys. Praktinius pasakojimo metodų pavyzdžius Ignalinoje pristatė Bitės bibliotekos specialistės: Malvina Zimblienė, Greta Kėvelaitienė, Angelė Mikelinskaitė, Rūta Juzėnienė ir Virginija Švedienė.
Seminaro pradžioje projekto vadovė ir seminaro vedėja Laima Butkūnienė perskaitė pranešimą „Istorijų pasakojimo menas ir metodai – nauja veiklos kryptis Panevėžio regiono bibliotekose“. Pranešimas supažindino dalyvius su Bitės bibliotekos ir dvylikos didžiųjų Panevėžio regiono bibliotekų bei jų padalinių nuveiktomis veiklomis, kuriant pasakojančių Panevėžio regiono viešųjų bibliotekų tinklą.
Iš Laimos estafetę perėmusi Greta, dalyvių ir lektorių susipažinimui panaudojo nuotaikingą pasakojimo metodą vaikams „pam param nedidelė panda, padainuok man savo vardą…“. Šis pasakojimo žaidimas visus dalyvius greitai išjudino ir nuteikė mokymuisi. Po susipažinimo sekė Gretos pranešimas apie Glazgo pasakojimo centre išmoktą pasakojimo metodą kūdikiams, vaikams iki 8 metų ir jų tėveliams. Taikant šį metodą bibliotekininkas turi pasiruošti „Objektų maišelį“, pilną daiktų, kuriuos palietus ir apžiūrėjus kviečiama kartu kurti istoriją, apie tai iš kur daiktai atsirado. Buvo pristatytas ir ne mažiau vaikus įtraukiantis bei vaizduotę lavinantis metodas „Istorijų maišelis“. Jo metu vaikai piešia tris piešinius, atsakydami į klausimus „kas, kur, kas nutiko?“. Vėliau, panaudodama pasakojimo metodus, lektorė seminaro dalyviams papasakojo autentišką Zimbabvės šalies istoriją. Gretos manymu, visi pristatyti metodai gali tapti nauju, tikslines grupes įtraukti padedančiu edukacinių priemonių paketu.
Virginija seminare pristatė multisensorinį pasakojimo metodą, paremtą penkių pagrindinių pojūčių stimuliavimu per istorijos pasakojimą. Anot Virginijos, mokymų Glazgo pasakojimų centre metu buvo akcentuojamas šio metodo taikymas žmonių su negalia grupėms. Pati Virginija įžvelgia šio metodo universalumą: „Tai metodas, padedantis lavinti raštingumo įgūdžius, skatinantis bendrauti, teigiamai veikiantis psichinę, emocinę ir fizinę būklę. Bibliotekose jis gali būti taikomas dirbant su įvairiomis grupėmis: vaikais, paaugliais, jaunimu, suaugusiaisiais, žmonėmis, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių ar negalių.“ Skirtingų objektų pagalba sužadindama visus seminaro dalyvių pojūčius, lektorė papasakojo istoriją „Vilkas ir siuvėjas“. Ji patarė, kaip pasitelkiant kasdienius daiktus, dažnai skirtus išmetimui, galima istoriją praturtinti netikėtais efektais: vandens čiurlenimo, vėjo gūsio, lietaus ar miško ošimo.
Rūta seminare praktiškai pademonstravo pasakojimo metodą „Daiktų krepšys“, skirtą įtraukti diskriminaciją patiriančius asmenis ir leisti jiems atsiverti, pasidalinti savo patirtimi, nugalėti vienišumo bei atstūmimo jausmus. Metodas leidžia užsiėmimo vedėjui pastebėti dalyvių negatyvią būseną ar pesimistines nuotaikas ir imtis prevencijos – laiku užkirsti kelią nelaimėms. Šį veikėjo modeliavimo asociacinį metodą, kuris veikia kaip grupinė terapija, bibliotekose galima naudoti ir su jaunimo, senjorų bei kitomis auditorijomis. Metodo pristatymo metu Rūta dalyvius išmokė pratimų, tinkančių vedant ir kitas edukacijas bei mokymus. Ledlaužio pratimą „Kelionės momentas“, skirtą įveikti pirmą susikaustymą ir nedrąsą. Pratimą „Išsirink batus“, tinkantį užsiėmimo pabaigai, kai įsitraukę į grupės veiklas dalyviai, šiek tiek susipažinę tarpusavyje, jau išdrįsta žvelgti vieni kitiems į akis. Užsiėmimo pabaigai atsisveikinti su grupe skirtą, žaismingą judesio pratimą „Iki 20 rate“, kuris baigiasi tik tada, kai puikiai pavyksta komandinis darbas.
Angelė seminaro dalyviams praktiškai pristatė istorijų kavinės pasakojimo metodą, kai pasakotojas pasakoja savo asmeninę istoriją tikslinei grupei. Lektorė apžvelgė būdus, kaip užmezgamas, vystomas ir apibendrinamas pokalbis, kaip paprastų priemonių – nuotraukų dėžutės ar kvapų maišelio – pagalba galime sukurti jaukią bendravimo atmosferą bei sužadinti vaizduotę. Anot Angelės, šį pasakojimo istorijų kūrimo būdą galima naudoti ir pasakojant istorijas vaikams, nes jis padeda stiprinti pasididžiavimo bei savivertės jausmus.
Malvina su seminaro dalyvėmis nagrinėjo pasakojimo meno ir metodų taikymą vyresnių vaikų bei jaunimo auditorijai (10–29 m.). Anot Malvinos, jaunimo auditorija išsiskiria tuo, kad pasakotojas tik retais atvejais būna užsiėmimo centre, pasakodamas istoriją. Svarbiau jam tapti moderatoriumi, kuris suteikia erdvę ir priemones pačiam jaunimui kurti istorijas. Lektorė davė daug naudingų patarimų, kaip vesti pasakojimo užsiėmimus jaunimui, įtraukiant ledlaužio, refleksijos, susitarimų įvedimo ir kitas praktikas. Pasak Malvinos, kuriant užsiėmimą su jaunimu, galima tarpusavyje derinti įvairius metodus – nuo pasakojimo ir biblioterapijos iki komandinio darbo, lyderystės ir pan.
Kartu su seminaro dalyvėmis Malvina taip pat aptarė istorijų kūrimui naudingas priemones: pasakojimo kauliukus (story cubes), metaforines korteles, susipažinimo korteles „Pašnekesiai“ ar programėlę More than one story, pasiūlė refleksijai tinkamą poemą „Aš esu“ (I am).
Seminaro pabaigoje Greta pakvietė dalyvius naudotis netrukus Bitės bibliotekos svetainėje pasirodysiančiu elektroniniu leidiniu „Kaip pasakoti istorijas. Vadovas pradedantiesiems“. Seminaro vedėja Laima surengė refleksiją, pasiūlydama dalyviams metodą asmeninių lūkesčių ir pastebėjimų apie seminarą išsakymui.
Organizatoriai džiaugiasi, kad seminaras dalyviams pasirodė naudingas ir įdomus, o išmokti metodai bei pratimai – praktiškai pritaikomi jų darbe. Seminarą rengusios Bitės bibliotekos specialistės vertina tokį bendradarbiavimą kaip paskatą tobulėti. „Šilti atsiliepimai, noras daugiau bendrauti ir bendradarbiauti įpareigoja. Norint dalintis patirtimi reikia patiems tą patirtį nuolat atnaujinti, daug mokytis ir plėsti savo žinių, gebėjimų, galimybių bei komforto zonos ribas,“ – sako bibliotekos direktorės pavaduotoja Audronė Palionienė.
Tikimės, kad pristatyti pasakojimo metodai ir atskleistos jų pritaikymo galimybės įkvėps dalyvius ieškoti naujų, prasmingų formų darbe su bibliotekų lankytojais.
Parengė Laima Butkūnienė
Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus projektų koordinatorė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
Renginys iš projekto „Tarptautinė kvalifikacija novatoriškoms bibliotekų idėjoms, 3“
Projektą finansuoja:
