Vieno žymiausių Lietuvos teatro režisierių Eimunto Nekrošiaus (1952–2018) asmenybė ir jo kūryba yra fenomenas ne tik teatrologams, jo kūrybinio palikimo tyrinėtojams ir viešintojams, bet ir visiems žiūrovams, turėjusiems galimybę matyti jo spektaklius.
Lapkričio 16 d. 17 val. bibliotekos konferencijų salėje siūlome išskirtinį susitikimą su artimiausiais režisieriaus žmonėmis, jo šeimos nariais, kūrybos bendražygiais: su kostiumų dailininke Nadežda Gultiajeva, scenografu Mariumi Nekrošiumi, teatro „Meno Fortas“ direktoriumi Audriumi Jankausku. Renginį ves Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Asta Preidytė.
Prieš šį renginį, 16 val., bibliotekos II a. ekspozicijų erdvėse vyks Dmitrijaus Matvejevo fotografijų parodos „Nekrošiaus teatras: abipus uždangos“ atidarymas.
„Eimunto Nekrošiaus spektakliai nė iš tolo neprimena intelektualinių galvosūkių rinkinio. Tačiau jų sudėtingas paprastumas toks asociatyvus ir stulbinantis, kad dar sovietmečiu teatralai vakariečiai, retsykiais užklysdavę į Lietuvą, negalėjo atsistebėti masiškai lankomu, nors, pasak jų, elitui skirtu teatru.
Ko gero, tai ir bus Eimunto Nekrošiaus didysis paradoksas, mįslingas ir intriguojantis oksimoronas, nes iš tikrovės ženklų, kasdieniškų daiktų ir veiksmų čia nulipdomos vilties formos ir sudėtingi būties pavidalai. Alchemijos seansus primenantys spektakliai sykiu yra sunkiai nuneigiamas įrodymas, kad režisieriui neegzistuoja jokie menami etalonai, madingos kryptys, sektini pavyzdžiai – atskaitos taškas sau yra jis pats ir esamoji realybė esamuoju laiku,“ – rašė teatro kritikė Ramunė Marcinkevičiūtė knygoje „Eimuntas Nekrošius: erdvė už žodžių“.
Režisieriaus E. Nekrošiaus kūrybinę biografiją, kuri tęsėsi tris dešimtmečius, galima suskirstyti į kelis etapus. Tai spektakliai sukurti Kauno dramos teatre ir Valstybiniame Jaunimo teatre, vėliau spektakliai, pastatyti bendradarbiaujant su tarptautiniu teatro festivaliu LIFE , po to – spektakliai, pastatyti „Meno Forte“. „Giesmių Giesmė“, „Idiotas“, „Dieviškoji komedija“, „Rojus“, „Jobo knyga“, „Bado meistras“, „Makbetas“, „Hamletas“, „Otelas“, „Borisas Godunovas“ – tai tik dalis spektaklių, patekusių į Lietuvos teatro istoriją. Dar labai svarbi jo kūrybos dalis –pastatymai užsienio šalyse: Italijoje, Rusijoje, Lenkijoje , Argentinoje. Kiekvienas jų yra ypatingas reiškinys sceninėje kultūroje. Paskutinis E. Nekrošiaus spektaklis „Jungtuvės“ pagal lenkų rašytojo Witoldo Gombrowičiaus pjesę, pastatytas Lenkijoje, Varšuvos nacionaliniame teatre.
Žymi Lietuvos scenografė, režisieriaus žmona Nadežda Gultiajeva, viena iš „Meno Forto“ steigėjų, kūrusi scenografiją ir kostiumus E. Nekrošiaus spektakliams, apdovanota Šv. Kristoforo statulėle bei Vyriausybės kultūros ir meno premija, gali šiek tiek praskleisti paslapties šydą, gaubiantį šio didžio teatralo pasaulį. Pats E. Nekrošius nemėgo daug kalbėti apie save ir savo kūrybą, filmuoti savo spektaklių, o juk teatro menas yra toks efemeriškas. Viename interviu N. Gultiajeva sakė, kad į spektaklio pastatymą režisierius žiūrėjo kaip į darbą, neapipindavo šio proceso mitais.
Scenografas Marius Nekrošius, daugiausia scenovaizdžių sukūręs E. Nekrošiaus režisuotiems spektakliams Lietuvos ir užsienio teatruose, yra sakęs, kad režisierius visada reikalavęs preciziškai atlikto darbo ir kad projektas būtų pabaigtas iki tokio lygio, jog jam pačiam nebūtų gėda. Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotas scenografas viename interviu pasakojo, kad idėjos galėjo būti keičiamos nuolat, net likus pusdieniui iki premjeros viskas spektaklyje galėjo apvirsti aukštyn kojomis. „Tėvui labai svarbus buvo meniškumo kriterijus,“ – teigė režisieriaus sūnus M. Nekrošius.
Po iškiliojo režisieriaus mirties praėjus trejiems metams, jo kūrybinį palikimą puoselėja teatras „Meno Fortas“, vadovaujamas Audriaus Jankausko. Direktorius įdeda daug pastangų, kad būtų prisimenamas E. Nekrošius bei jo teatras Lietuvoje ir užsienyje. Rengiamos fotografijų, įamžinusių spektaklius, parodos, rodomi spektakliai. Pasak A.Jankausko, teatras atliks režisieriaus kūrybos informacinio centro funkcijas, o ateityje planuoja rodyti ir jo mokinių kūrybą.
Renginys iš projekto „Literatūros ir kino dienos bibliotekoje XII“, kuris skirtas populiarinti Valstybės kultūros ir meno premijomis (nacionaline ir vyriausybės) apdovanotų menininkų kūrybą Panevėžio regione.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė
Informuojame, kad renginių metu visuomenės informavimo tikslu gali būti fotografuojama ir filmuojama, todėl Jūs galite būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Renginių nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti skelbiami renginio organizatorių interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose bei platinami įvairiose žiniasklaidos priemonėse.
