Pasaulyje paplitęs pasakojimo menas sparčiai populiarėja Lietuvoje. Pasakojimas keliauja į Lietuvos scenas, jis įvairiomis formomis taikomas vis daugiau institucijų veikloje. Pasakojimo metodai padeda kurti saugią, patrauklią erdvę skirtingų tikslinių grupių dalyvavimui, tarpusavio ryšio kūrimui, problemų sprendimui, saviraiškai, mokymuisi. Norėdamos pasiūlyti savo lankytojams dar labiau įtraukiantį, turiningesnį paslaugų spektrą, pasitelkdamos užsienio šalių patirtį, Panevėžio regiono viešosios bibliotekos ėmė aktyviai gilintis į pasakojimo metodų taikymą bibliotekų veikloje.
Rugsėjo 20–24 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka organizavo edukacinių pasakojimo programų kūrimo mokymus Panevėžio regiono bibliotekų specialistams, įgyvendinant Nordic Culture Point finansuojamą projektą „Pasakojimo meno ir metodo modelio sukūrimas Lietuvos bibliotekoms“. Mokymus vedė lektorės: profesionali pasakotoja, edukatorė, projektų vadovė Rose Marie Lindfors iš Nordic Storytelling Centre (Švedija) ir profesionali pasakotoja, menininkė Tiril Bryn (Norvegija). Viešnių teigimu, toks aktyvus Lietuvos bibliotekininkų susidomėjimas ir įsitraukimas į pasakojimo meno metodo kūrimo mokymus – išskirtinis reiškinys pasakotojų pasaulyje.
Darbinga ir kūrybinga atmosfera išsklaidė nežinios baimę
Savaitę trukusių mokymų Molėtuose metu buvo siekiama suburti bibliotekų specialistų komandas ir suteikti joms žinių bei įgūdžių, reikalingų edukacinių pasakojimo programoms kurti ir vesti. Mokymų programa buvo paremta Europos pasakojimo federacijos (FEST) sukurtu pasakotojo kompetencijų ugdymo modeliu. Savaitė dalyviams neprailgo, nes dienotvarkė buvo išties dinamiška. Teorinę dalį ir pasakojimo edukacijai tinkamų užduočių praktikavimą keisdavo rami meditacija gamtoje, klausant pasakų ar istorijų, pasivaikščiojimai miške, ieškant įkvėpimo ir pasakojimo veikėjų, o vėliau buvo energingai ir kūrybiškai dirbama grupėse. Bibliotekų specialistų komandų darbo rezultatas – sukurtos penkios pasakojimo programos, kurios bus pritaikomos skirtingoms auditorijoms, įvairioms amžiaus grupėms Panevėžio regiono bibliotekose. Kiekvienai edukacinei pasakojimo programai bus sukurti priemonių rinkiniai ar scenografijos elementai, kurie padės edukatoriui-pasakotojui pasakoti istoriją ir įtraukti auditoriją. Pasakojimo rinkinius, atliepdama mokymų dalyvių poreikius, kurs scenografė, edukatorė Neringa Minkevičienė.
Dalyviai vienbalsiai liudija, kad mokymai pranoko jų lūkesčius. Nors daugelis atvyko kiek pabūgę naujų iššūkių, mokymų eigoje lektorių ir kolegų kuriama palaikanti atmosfera leido kiekvienam atsipalaiduoti ir mėgautis naujais atradimais. Bibliotekininkė Lina Kučinskienė taip apibūdina savo patirtį: „Mokymų metu tarsi pasinėriau į nežinomą ežerą, įgijau daug žinių, sutikau nuostabių žmonių bei įkvepiančias lektores. Nekantrauju kibti į darbus ir pritaikyti įgytas žinias.“
Lektorės ragino pastebėti istorijas visur aplinkui
Norvegė T. Bryn teigia labai anksti pajutusi trauką istorijoms. Jai buvo įdomu, kaip žmonės mąstė ir suvokė pasaulį, kai dar nebuvo racionalių paaiškinimų mus supantiems fenomenams. Pasakotoja pasirinko kultūros istorijos magistro studijas ir jų metu gilinosi į pasakų meną. Vėliau supratusi, kad galima studijuoti ne tik istorijas, bet ir patį pasakojimo žanrą, visa galva pasinėrė į šią sritį. „Žmonės visais laikais pasakojo istorijas. Kai pasitelki kūrybiškumą ir savo istorijai suteiki netikėtą perspektyvą, gali pasakojimu atverti kito žmogaus širdį, nustebinti ar tiesiog prajuokinti. Aš noriu pasakoti šiltas, įtraukiančias istorijas, kurios apjungia šiuolaikinę problematiką su kultūrinio paveldo naratyvu ir padeda atsakyti į klausimus, kas esu kaip individas, kas esame kaip visuomenė ir žmonija,“ – sako lektorė. Jos teigimu, pasakojimas – tai plataus panaudojimo priemonė skirta visiems, kas dirba su skirtingomis žmonių grupėmis. Šis įrankis ne tik paįvairina paslaugų spektrą, bet ir vienija bendruomenę. Visiems, kas pradeda mokytis pasakojimo meno, T. Bryn siūlo įsivaizduoti, kad šis procesas – tai kelionė, o gyvenimas – tarsi pasaka, pilna netikėtų siužetų.
Pasakotoja R. M. Lindfors studijavo dramą ir kurdama savo pirmąjį darbą pastebėjo, kaip pasakojimai bei pasakos padeda užmegzti ryšį su vaikais. Ji prisipažįsta, kad pati vaikystėje buvusi kukli, tad sutikusi vaikus, kurie buvo nedrąsūs, tylūs, tiesiog užsidegė noru suteikti jiems balsą. Lektorės teigimu, pasakojimas – tai puikus būdas atrasti savo unikalų balsą gyvenime ir visuomenėje bei stiprinti bendruomeniškumą. Iš senas ir stiprias pasakojimo tradicijas turinčios Švedijos kilusi lektorė, džiaugiasi, kad kadais televizijos užgožtas pasakojimo žanras vėl smarkiai populiarėja ir netgi tampa scenine meno forma. R. M. Lindfors sako ilgus metus dirbanti su bibliotekininkais ir padedanti jiems suteikti gyvybės knygų istorijoms. Pasak jos, Lietuvoje vykstantys mokymai yra pirmieji tokie, kai bibliotekininkai patys kuria pasakojimo programas, tad ji ir visas Nordic Storytelling Centre kolektyvas nekantriai laukia šio projekto rezultatų. Paklausta, kas svarbiausia norint tapti geru pasakotoju, lektorė teigia, kad pirmiausia reikia būti geru klausytoju, atverti savo pojūčius ir pastebėti visur aplinkui besipinančias istorijas.
Aukšti siekiai
Šiuo metu pasakojimo metodų taikymo mokosi ir jį naudos savo paslaugoms įvairinti Panevėžio regiono bibliotekos. Nuo 2021 m. lapkričio iki 2022 m. birželio Panevėžio regiono bibliotekose numatyta įvykdyti 40 pasakojimo renginių lankytojams: vaikams ir jaunimui, suaugusiems bei vyresnio amžiaus žmonėms. Projekto metu sukauptą patirtį bibliotekininkai pristatys partneriams Švedijoje, o vėliau – visos šalies bibliotekininkams skirtoje konferencijoje. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė tikisi, kad besikuriantis pasakojančių bibliotekų tinklas stiprės ir plėsis visoje šalyje.
Parengė Virginija Švedienė ir Aušra Narbutė
Projektą finansuoja
