Rugpjūčio 17–19 d. vykusi 86-oji IFLA (Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos) konferencija per visą savo istoriją pirmą kartą buvo surengta virtualiai. Svarbiausias metinis bibliotekininkų ir informacijos specialistų renginys sudomino virš 2 800 dalyvių iš viso pasaulio. Buvo surengta virš 160 sesijų. Šių metų IFLA konferencija jos dalyvius susiburti pakvietė šūkiu „Dirbkime kartu dėl ateities!“
Savo įžanginėje kalboje IFLA prezidentė Christine Mackenzie priminė dalyviams, kokios svarbios bibliotekos yra savo bendruomenėms. Tuo pačiu ji pabrėžė, kokia svarbi ir galimybė bibliotekų specialistams susiburti tarptautiniame renginyje – tokiame kaip pasaulinis kongresas – tam, kad jie galėtų įkvėpti dar daugiau energijos šiai sričiai, kurti bendradarbiavimo tinklus bei skleisti vieni kitiems puikias idėjas ir dalintis sėkminga praktika.
Viena svarbiausių ilgalaikių perspektyvų, vertinant praeitį bei siekiant numatyti ateitį, buvo įvardintas gyvybiškai svarbus paveldo išsaugojimas ateičiai. IFLA siekia ir toliau tęsti savo darbą šioje srityje kartu su su kitomis organizacijomis (tarptautinėmis muziejų, archyvų ir paminklų tarybomis) ir skatina savo narius nacionaliniu lygmeniu daryti tą patį.
Prieš du metus IFLA konferencijoje Atėnuose paskelbta naujoji IFLA strategija jau įkvėpė IFLA skyrius ir narius imtis naujų iniciatyvų. Sukūrus naujas IFLA valdymo struktūras, federacija yra pasirengusi paspartinti strategijos įgyvendinimą, skatindama keisti mąstyseną visoje bibliotekų srityje. Konferencijos metu vykusi interaktyvi sesija su IFLA generaliniu sekretoriumi Geraldu Leitneriu „Naujos galimybės: dalyvavimas IFLA strategijoje“ kvietė įvertinti IFLA strategijos įgyvendinimo procesą. Sesijos dalyviai pabrėžė strategijos aktualumą popandeminiame pasaulyje ir pasidalino idėjomis bei pasiūlymais, kaip efektyviau nauji IFLA komitetai ir paramos struktūros galėtų dirbti pasaulinės bibliotekų srities labui.
Pirmąją konferencijos dieną vyko sesija, skirta atnaujinamam „Viešųjų bibliotekų manifestui“. Šis darbas vyksta pasitelkiant UNESCO, kuri tiki viešųjų bibliotekų stipria įtaka ir galimybėmis švietimo, kultūros ir informacijos srityse ir mato jas kaip pagrindines žmonijos taikos ir gerovės puoselėtojas. 2020 m. IFLA pradėjo manifesto atnaujinimo iniciatyvą, kad šis dokumentas ir toliau atspindėtų viešųjų bibliotekų misiją – dabar ir ateityje. IFLA pristatė UNESCO programą „Informacija visiems“, kurioje pabrėžiamas esminis viešųjų bibliotekų vaidmuo siekiant pagrindinių UNESCO tikslų – remti mokymąsi ir skatinti kultūrinę įtrauktį.
Pandemija išryškino prieigos prie informacijos teikimo modelio, pagrįsto vien fiziniais apsilankymais bibliotekoje, apribojimus. Turinys dažnai nepasiekiamas skaitmeniniu būdu, neparduodamas bibliotekoms arba jam taikomos sąlygos, trukdančios šį turinį įsigyti ir laisvai naudoti. Nors technologijų srityje esame pažengę išties toli, įstatymai dažnai stabdo geranoriškiausias iniciatyvas suteikti bibliotekų lankytojams laisvą prieigą prie reikalingų informacijos šaltinių. Apie tai buvo diskutuojama konferencijos sesijose, kur dalyvavo IFLA Autorių teisių ir kitų teisinių reikalų komitetas, daugiausia dėmesio skyręs kontroliuojamo skaitmeninio skolinimo (Controlled Digital Lending) idėjai. Kyle’as Courtney, pagrindinis šio metodo šalininkas, kalbėjo, kaip atliepti studentų ir tyrėjų poreikius, nepadarant nepagrįstos žalos teisių turėtojams.
Bibliotekos vis dar tradiciškai laikomos vietomis, kur vyrauja tyla. Drąsus iššūkis tokiam bibliotekų įvaizdžiui buvo sesija „Muzika bibliotekų pasaulyje“, kur pasidalinta daugybe įkvepiančių pavyzdžių, kaip pasaulio bibliotekos remia žmogaus teisę į muziką. Bibliotekos turi didžiulį potencialą kūrybiškumo skatinimui – nuo fortepijonų iki nešiojamųjų „iPad“ įrenginių su įdiegta kūrybai reikalinga programine įranga ir kur klasikinė muzika gali būti puiki informacinio raštingumo gerinimo priemonė.
Pandemijos metu išryškėjo nelygybė ir suardyta socialinė sanglauda. Tų, kurie gali prisijungti prie interneto, naudotis paslaugomis ir turiniu, patirtis smarkiai skiriasi nuo tų, kurie negali. Ši problema aktuali net ir turtingesnėse šalyse. Todėl bibliotekų indėlis pritraukiant kuo daugiau žmonių internete ir užtikrinant, kad skaitmeninė atskirtis netaptų darnaus vystymosi spraga, yra ypatingai svarbus.
Antrąją konferencijos dieną daug dėmesio buvo skirta klimato kaitos klausimams. Sesijose buvo pabrėžta tai, ką klimato aktyvistai, įskaitant ir žaliųjų bibliotekų judėjimą, jau seniai žinojo: kad reikia skubiai imtis veiksmų siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Tai nėra kažkas, ko kiekvienas gali pasiekti savarankiškai – verčiau turime suvienyti jėgas ir užmegzti partnerystę.
Kaip ir visas pasaulis, IFLA atidžiai stebėjo šiuo metu Afganistane vykstančius įvykius ir jų poveikį bendruomenėms, bibliotekoms, bibliotekų darbuotojams ir kolekcijoms. Specialiame pareiškime IFLA pabrėžia, kaip svarbu apsaugoti ir ginti žmogaus teises visiems, įskaitant išsilavinimą, prieigą prie informacijos, saviraiškos ir nuomonės laisvę bei kultūrines teises. IFLA pabrėžia būtinybę užtikrinti kultūrines teises tiems žmonėms, kurie jas gina, kad jie galėtų saugiai vykdyti savo misijas. Atkreipiamas dėmesys į prekybos dokumentiniu paveldu riziką. Galiausiai, IFLA pagerbia žmones, kurie rizikuoja savo gyvybėmis, kad apsaugotų paveldą afganų labui šiandien ir ateityje.
Trečiosios konferencijos dienos svarbiu įvykiu tapo išrinktosios IFLA prezidentės sesija. Išrinktajai IFLA prezidentei Barbarai Lison (2021–2023) nusprendus savo pirmininkavimo metu sutelkti dėmesį į tvarią ateitį kuriančias bibliotekas, šios sesijos metu kaip tik ir buvo aptariamos šios strategijos svarbiausios tendencijos. Interaktyvios sesijos dalyviai galėjo balsuoti už, jų manymu, aktualiausius bibliotekų darbotvarkės klausimus ir iš dvidešimties įvardintųjų išrinko šias tendencijas: virtuali prieiga prie bibliotekos paslaugų ir toliau išlieka aktuali; labai svarbus įvairovės principas, kalbant apie kolekcijas ir paslaugas; aplinkosaugos svarba dėl klimato kaitos; mokymasis visą gyvenimą; gilėjanti nelygybė dėl nevienodų skaitmeninės prieigos galimybių.
Konferencijos metu įvyko Metų bibliotekos rinkimai. Šįkart šio konkurso finale dalyvavo penkios bibliotekos: Ningbo biblioteka (Kinija), Marrikvillio biblioteka (Australija), Het Predikheren biblioteka (Belgija), Forum Groningen biblioteka (Nyderlandai) ir Deichman Bjørvika biblioteka (Norvegija). Metų bibliotekos apdovanojimas yra skiriamas vienai iš naujai atsidariusių pasaulio viešųjų bibliotekų. Apdovanojimas teikiamas bet kurioje pasaulio vietoje esančiai bibliotekai, kurioje geriausiai dera atvira, funkcionali architektūra ir kūrybingi IT sprendimai, taip pat atsižvelgiama tiek į skaitmeninius pokyčius, tiek į vietos kultūrą. Kad atitiktų reikalavimus, biblioteka turi būti naujai pastatyta arba įkurta pastate, kuris anksčiau nebuvo naudojamas kaip biblioteka. Konkurso nugalėtojai bibliotekai atitenka $5 000 prizas, kurį skiria šį konkursą remianti Danijos kompanija Systematic A/S. 2021 m. Metų bibliotekos apdovanojimą pelnė Norvegijos Deichman Bjørvika biblioteka.
Nors šių metų konferencijos formatas buvo virtualus, vyko ir tradicinės stendinių pranešimų sesijos. Stendiniai pranešimai, kaip ir kitios 86-osios IFLA konferencijos sesijos, dar dvylika mėnesių bus prieinami internete.
2022-aisiais metinė IFLA konferencija vyks Dubline, o 2023-aisiais – Roterdame.
