Vasaros atostogos – puikus metas atsiduoti skaitymo malonumui. Jeigu pakuojate kelionių lagaminą ir sukate galvą, kokią knygą pasiimti su savimi, kviečiame susipažinti su šio ketvirčio skaitomiausių knygų dešimtuku. Galbūt jame rasite tą knygą, kuri taps įsimintiniausių atostogų palydove.
Tai septintoji Lucindos Riley (Liusindos Raili) „Septynių seserų“ ciklo knyga. Ši serija pasakoja užburiančias įvaikintų seserų istorijas, paremtas mitu apie garsųjį Plejadžių žvaigždyną.
Šeimos advokatui pranešus, kad galbūt Naujojoje Zelandijoje atsirado septintoji sesuo, Australijoje gyvenanti Kelė su savo partnere Krise leidžiasi į paieškas. Taip prasideda kelionė, kuri visas seseris privers sutelkti jėgas, bandant išsiaiškinti, kas yra jų dingusioji septinta sesuo. Paieškų kelias veda į Kanadą, Prancūziją, Angliją ir Airiją bei laiku į praeitį.
Kupina neįtikėtinų sutapimų, mįslių ir atradimų, „Dingusi sesuo” nuneš skaitytojus į magišką pasaulį, nuo kurio bus neįmanoma atsitraukti.
L. Riley knygos nuolat yra „Sunday Times“ ir „New York Times“ bestselerių sąrašuose. Neabejingi šios autorės romanams yra ir mūsų šalies knygų mylėtojai – vos pasirodžiusios jos knygos iškart atsiduria tarp skaitomiausių.
Hanya Yanaghara „Mažas gyvenimas“
Keturi koledžo draugai, atsikraustę į Niujorką, neturi nei pinigų, nei žemės po kojomis, bet visad kliaujasi vienas kitu – ir šios draugystės jiems pakanka, kad ieškodami laimės ir sėkmės žengtų pirmyn. Tai geraširdis aktorius Vilemas, aštrialiežuvis dailininkas Džei Bi, talentingas architektas Malkolmas ir mįslingas, savyje užsisklendęs Džudas, kuris tarytum magnetas ketveriukę laiko drauge. Bėgant metams draugų santykiai gilėja ir tamsėja, juos nuspalvina priklausomybės, sudėtingi pasirinkimai, ambicijos ir sėkmė. Tačiau didžiausias jų iššūkis, draugai netrunka suprasti, yra pats Džudas – genialus teisininkas ir matematikas, bet gyvenimo negrįžtamai palaužtas žmogus. Jo kūnas ir sąmonė sužaloti nenusakomai žiaurios vaikystės traumų, kurios Džudą ir jo artimuosius persekios visą gyvenimą.
Antrasis amerikiečių rašytojos Hanyos Yanagihara (Hanjos Janagihara) romanas „Mažas gyvenimas“ – tai giesmė broliškai draugystei ir meilei, pasakojimas apie šeimas, kuriose gimstame, ir apie šeimas, kurias susikuriame patys, žmogiškosios ištvermės ir empatijos meditacija. Knyga yra įtraukta į bene visus svarbiausių JAV ir Didžiosios Britanijos literatūros apdovanojimų sąrašus ir jau kurį laiką laikosi daugelio pasaulio šalių literatūros bestselerių viršūnėse.
Kristina Sabaliauskaitė „Petro imperatorė“ 2 dalis
Voltaire’as lietuvės bajorės Martos Skowrońskos – caro Petro I žmonos ir pirmosios Rusijos imperatorės Jekaterinos I – gyvenimą yra pavadinęs „labiausiai neįtikėtinu iškilimu, XVIII a. Pelenės istorija“. Tačiau šis romanas, pagrįstas autentiškais epochos šaltiniais, griauna bet kokius pasakiškus stereotipus.
Laikrodis muša devynias. Prasideda paskutinė imperatorės gyvenimo para. Iš mirštančio kūno realiuoju laiku ir pirmuoju asmeniu pasakojama Jos Istorija: kitokia nei vyrų rašytuose istorijos vadovėliuose. Tai pasakojimas apie Rytų ir Vakarų kultūrų, mentalitetų sandūrą vienoje toksiškoje santuokoje. Apie laiką ir prievartą. Apie psichologinę ir alkoholinę priklausomybę, skilusias ir save perkuriančias asmenybes, griaunantį karą ir nemarų grožį gimdančias svajones.
Menotyros mokslų daktarės rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės istorinis romanas „Petro imperatorė II“ – antroji dilogijos knyga, paremta išsamiais epochos tyrimais, autentiškais šaltiniais, išlikusiais istorinių asmenybių laiškais ir atskleidžianti kultūrologinę mentalitetų istoriją.
„Saulės sesuo“ – šeštoji ciklo apie įvaikintas seseris knyga. Ji pasakoja apie Elektrą, išskirtinio grožio ir būdo juodaodę, vieną garsiausių pasaulio modelių. Atrodo, kad ji turi viską: nepaprastą išvaizdą, nuostabų butą Manhatane, svajonių profesiją. Tačiau niekas nežino, jog už viso to slypi vienatvė ir liūdesys dėl staigios ją ir penkias seseris įvaikinusio tėvo mirties, malšinamas alkoholiu ir narkotikais. Pykčio ir nerimo priepuoliai, degtinė ir kokainas vos nesugriauna Elektros gyvenimo. Bet lemtingą akimirką ji gauna laišką iš moters, vadinančios save jos tikra senele…
Šis bestseleris – tai svaiginantis pasakojimas, vedantis skaitytoją nuo betoninių Manhatano dangoraižių iki deginančios Afrikos saulės, nuo narkotikų iki liūtų medžioklės, nuo kovų už juodaodžių teises Harleme iki masajų genties ritualų – tokia šeštosios sesers Elektros istorija.
Serena Burdick „Bevardės mergaitės“
Netoli prabangaus Luelos ir Efės Tildon tėvų namo Invudo kalvos papėdėje dunkso pataisos namai nepaklusnioms mergaitėms. Sesės auga jų šešėlyje suprasdamos, kad netgi tokių pasiturinčios šeimos panelių, kaip jiedvi, laisvė turi ribas. Tačiau, atsitiktinai išaiškėjus skandalingai tėvo paslapčiai, aikštinga vyresnėlė Luela ryžtasi pasielgti taip, kaip nori.
Maištas nepraeina be pasekmių, ir vieną rytą Luela mįslingai dingsta. Efei kyla įtarimas, kad tėvas įvykdė grasinimą išsiųsti Luelą į pataisos namus, ir ji sukuria planą: ten pakliūti ir išgelbėti sesę. Kai supranta klydusi, niekas nepatiki jos istorija ir ištrūkti iš baisiosios prieglaudos atrodo nebeįmanoma. Tačiau čia sutikta Meiblė įtraukia Efę į savo planą. Kad išgyventų, joms telieka pasikliauti vienai kita ir pamažu gimstančia draugyste.
Serenos Burdick (Serenos Berik) antrasis romanas „Bevardės mergaitės” nukelia į XX a. pradžios Niujorką, į prieglaudą beturtėms puolusioms merginoms ir moterims. Krikščioniškos meilės pagrindu įkurtos globos įstaigos skelbėsi gerinančios vargšių gyvenimą, grąžinančios į doros kelią. Deja, už uždarų durų merginos buvo engiamos ir išnaudojamos. Autorė atskleidžia šios tamsios paslapties šydą ir pasakoja istoriją apie meilę, išlikimą ir širdies stiprybę.
Jorn Lier Horst „Katarinos kodas“
Viljamas Vistingas jau 24 metus iš eilės spalio 10 dieną iš spintos ištraukia ramybės neduodančios bylos dokumentus. Katarina Haugen dingo be žinios, palikusi sukrautą lagaminą, nepradėtus valgyti pusryčius ir užkoduotą žinutę, kurios niekam nepavyko iššifruoti. Tą dieną Vistingas kasmet aplanko Katarinos vyrą Martiną, jausdamas kaltę dėl taip ir neišaiškintos bylos.
Tuo tarpu Nacionalinio kriminalinės policijos biuro tyrėjas Adrianas Stileris grįžta prie kitos 9-ajame dešimtmetyje dingusios merginos bylos. Pasitelkęs naujausius DNR tyrimo metodus, jis žino galįs įrodyti, kad prie nusikaltimo prisidėjo Martinas Haugenas. Tik jam vis dar trūksta kelių detalių, ir joms išgauti Stileris nusprendžia pasinaudoti Vistingo ir Haugeno draugyste. Prasideda klastingas katės ir pelės žaidimas, kurio baigties niekas negalėtų nuspėti.
Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Rašytojas yra gavęs gausybę literatūrinių apdovanojimų, taip pat prestižinę premiją „The Martin Beck”, kurią skiria Švedijos detektyvų rašytojų akademija.
Lucinda Riley „Meilės laiškas“
1995 metai, Londonas. Miršta iškiliausias savo kartos aktorius, devyniasdešimt penkerių seras Džeimsas Harisonas ir palieka ne tik gedinčią šeimą, bet ir pribloškiančią paslaptį, kuri gali išjudinti Anglijos visuomenės aukščiausiojo sluoksnio pamatus.
Ambicingai jaunai žurnalistei Džoanai Haslam skiriama užduotis aprašyti legendinio aktoriaus atminimo mišias, į kurias susirenka garsenybės ir šio pasaulio galingieji. Bet po visu šiuo blizgesiu Džoana aptinka kažką labai tamsaus – užuominą apie Džeimso Harisono paliktą laišką, kurio turinį iš paskutiniųjų stengiamasi nuslėpti jau septyniasdešimt metų. Plėšdama paslapčių ir melo šydus vieną po kito Džoana supranta, kad esama jėgos, nenorinčios, jog ji atskleistų tiesą, ir galinčios padaryti viską, kad tik rastų laišką pirmiau už ją.
Tai jausmingas, amą gniaužiantis, daugiasluoksnis ir įtampos sklidinas romanas apie meilę ir narsą, apie išdavystę ir ištikimybę. Apie tai, kad saugoti paslaptis – mirtinai pavojingas žaidimas.
Deborah Feldman „Neortodoksiška“
Satmaro chasidų moteris net karščiausią dieną mūvi storas kojines, o plaukus slepia po peruku. Ji negali skaityti romanų ir pasilikti kambaryje viena su svetimu vyru. Svarbiausia chasidų moters pareiga – kiekvieną penktadienį atsiduoti sutuoktiniui ir gausinti bendruomenės gretas. Išsilavinimas, profesija ir karjera chasidų moteriai draudžiama. Net XXI amžiaus Niujorke.
Deborah Feldman (Debora Feldman) gimė uždaroje Satmaro chasidų bendruomenėje Brukline. Iš prigimties smalsiai mergaitei sunkiai sekėsi suprasti ir paklusti griežtoms taisyklėms, reguliuojančioms net ką galvoti ir su kuo kalbėtis. Septyniolikos ištekinta už vos pusvalandį pažįstamo vyro, metus neįstengė turėti lytinių santykių ir jautė baisią gėdą. Tuo pat metu ji troško skaityti, mokytis ir pažinti tikrąjį gyvenimą už izoliuoto rajono ribų. Devyniolikos pagimdžiusi sūnų, jauna mama suprato, kad ant kortos pastatyta ne vien jos pačios ateitis.
Skausmingai atvirame pasakojime atgyja ne tik asmeninė patirtis, bet ir chasidų tradicijos, ritualai, pasaulėžiūra.
Geriausios Džoelės D’Andželo draugės Maros smegenys pažeistos – gimdant sūnų jai plyšo aneurizma. Džoelė vieniša ir gedi, tad remiasi į vienintelį žmogų, kuris supranta jos skausmą: savo kolegą – ir Maros vyrą – Liamą. Tai, kas prasideda kaip draugiška paguoda, pamažu virsta kai kuo daugiau.
Draskoma kaltės ir to, kad jos svajonei dalintis jausmais su Liamu nelemta išsipildyti, Džoelė tvirtai pasiryžta padėti Marai, kad ir labai neįprastomis priemonėmis. Paieškos ją nuveda iki vilos Monterėjuje, Kalifornijoje, pas moterį, kurios gyvenimas apgaubtas paslapčių. Karlina Kling-Šaer yra gydūnė ir, pasak Džoelės tėvų, išgelbėjo Džoelei gyvybę vos jai gimus. Moteris, sauganti didelę paslaptį, veda Džoelę nepažįstamu keliu, kol ši supranta, kad nors viena meilė yra pasmerkta, kitai meilei lemta išsiskleisti.
Lietuvių pamėgta autorė Diane Chamberlain (Dajan Čemberlein) kaip visad įtraukia gyvu, įtaigiu pasakojimu. Paėmę knygą į rankas, kaip mat pasinersite į jausmų ir intrigų kupiną romano veikėjų gyvenimą.
