2021 m. birželio 11 d. vyko 29-oji EBLIDA konferencija. EBLIDA (ang. „European Bureau of Library Information and Documentation Association“) yra nepriklausomas Europos bibliotekų, informacijos ir dokumentacijos asociacijų biuras, kurio tikslas – skatinti laisvą prieigą prie informacijos skaitmeniniame amžiuje bei išnaudoti bibliotekų ir archyvų infrastruktūrą ir pajėgumus šiam tikslui pasiekti.
EBLIDA metinė konferencija paprastai rengiama vienoje iš Europos šalių-organizacijos narių, tačiau dėl pandemijos jau antrus metus šis svarbiausias metinys renginys vyko virtuliai. 2021-ųjų metų EBLIDA konferencijos tema buvo „Europos struktūriniai fondai ir bibliotekos: požiūris, naudingas visiems“ (ang. „European Structural Funds and libraries: the win-win approach“).
2020 m. rugsėjo mėn. EBLIDA paskelbė savo ataskaitą, paviešindama strategiją „Pagalvokime apie tai, kas neįsivaizduojama“ (angl. „Think the Unthinkable (TTU)“). Ši strategija numato popandeminę bibliotekų darbotvarkę, atitinkančią darnaus vystymosi tikslus, o jų įgyvendinimui 2021–2027 m. pasitelkiamas finansavimas iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų. Pirmasis šios strategijos žingsnis buvo devynių seminarų organizavimas įvairiose Europos šalyse, atsižvelgiant į konkrečių bibliotekų, kuriose jie vyko, poreikius ir specifinę Europos struktūrinių fondų ir darnaus vystymosi tikslų konfigūraciją kiekvienoje šalyje. Birželio 11-ąją vykusios konferencijos tikslas buvo apibendrinti TTU patirtį šešiose šalyse ir šios veiklos rezultatus pristatyti EBLIDA nariams bei visai bibliotekininkų bendruomenei.
Konferencijos metu pranešėjai iš Nyderlandų, Bulgarijos, Italijos, Graikijos, Latvijos, Prancūzijos pristatė geriausias savo praktikas, kurios buvo įgyvendintos Europos struktūrinių ir investicinių fondų dėka ir orientuotos į darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą bibliotekose.
Sėkmingą ir įkvepiantį projektą pristatė Roterdamo bibliotekos direktorius Theo Kempermanas. Keturiuose Nyderlandų miestuose – Roterdame, Hagoje, Amsterdame ir Utrechte – 2015–2022 m. vykdoma „Olandijos bibliotekų programa labiausiai nepasiturintiems žmonėms“, remiama Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (Fund for European Aid for most deprived). Šio projekto tikslas yra įgalinti 5 000 vyresnio amžiaus miestiečių iš socialiai pažeidžiamų grupių. Šiai tikslinei grupei bibliotekos siūlo platų spektrą mokymų ir veiklų, padedančių įgyti skaitmeninio raštingumo įgūdžių, palaikyti socialinį kontaktą su kitais miestiečiais, lavinti savo meninius gebėjimus, kalbėtis apie pomėgius su bendraminčiais. Šia programa bibliotekos reikšmingai prisideda prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo: kovoje su skurdu padeda nepasiturintiems žmonėms tapti labiau finansiškai raštingiems; siekia, kad vyresnieji pažeidžiamų socialinių grupių miestiečiai nesijaustų vieniši (o tai skatina ir geresnę emocinę bei fizinę jų savijautą); švietimo srityje siūlo kokybiškus skaitmeninio raštingumo mokymus. Šia programa joje dalyvaujančios bibliotekos ne tik gali efektyviau pasiekti socialiai pažeidžiamų miestiečių grupes ir suteikti joms realią pagalbą, bet ir plečia savo partnerių tinklą bei keičia visuomenės požiūrį į bibliotekų vaidmenį apskritai.
Iš pozityvių konferencijos dalyvių komentarų pranešėjų pristatytam turiniui buvo galima spręsti, jog ši geroji patirtis įkvėpė ir kitas Europos bibliotekas vykdyti panašius projektus ir praktikas tiek nacionaliniu, tiek vietos lygiu. EBLIDA vadovų nuomone, ilgainiui tokios sėkmingos veiklos turėtų dar labiau pakelti bibliotekų statusą ir aiškiai parodyti visuomenei bibliotekų svarbą 2030 m. Europos darnaus vystymosi darbotvarkėje.
2020 m. rugsėjo mėn. EBLIDA ataskaitoje (kurioje yra ir TTU strategija) sakoma: „Labai tikėtina, kad Europoje palankiausiai bibliotekų išlikimo klausimas spręsis ne toms bibliotekoms, kurios sugebės prisitaikyti, o toms, kurios gebės diegti naujoves, bendradarbiauti, mokytis iš kitų ir būti atviros. <…> Jei bibliotekos siekia būti svarbios Europos struktūrinių ir investicinių fondų kontekste, Europoje ir apskritai 2020–2030 m. laikotarpyje, jos turi sutelkti dėmesį į savo kultūrinės veiklos socialinį, kūrybinį, novatorišką, technologinį ir dalyvaujamąjį vaidmenį. Tvarus, Europos struktūrinių ir investicinių fondų remiamas bibliotekų vystymasis – tai yra reali strategija, kurią bibliotekos galėtų ir turėtų įgyvendinti, taip pat atsižvelgdamos į neaiškias perspektyvas, kurias diktuoja popandeminis laikotarpis“.
