Bibliotekos inicijuojamas virtualių literatūrinių pokalbių ciklas „Literatūrinis žadintuvas“ vėl skamba ir šįkart ragina skaitytojus suklusti bei atidžiau pažvelgti į poeto, eseisto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Marcelijaus Martinaičio kūrybą.
M. Martinaitis (1936–2013) šių metų balandį būtų šventęs 85-mečio gimtadienį. Bibliotekos darbuotojai pristato jo kūrybos lobyną, kuriame tarsi atsiskleidžia visas pasaulis. Ypatingo gylio poezija, šmaikšti eseistika, sąjūdininko, VU dėstytojo, tautosakinių ekspedicijų vadovo patirtis.
„Skaitydamas M. Martinaitį turi visko tikėtis – sakralumo, pokštų, graudulio, senų raštų stilizavimo ir moderniausių posūkių, dainos poetikos ir verlibro. Jis intymizavo ir sužmogino lietuvių poeziją, be triukšmo atstūmęs klišes ir sustingusių formų ledkalnius“
– teigia literatūros kritikas Valentinas Sventickas
Jautriai ir su meile apie šią didžią asmenybę „Literatūriniame žadintuve“ kalba Albina Saladūnaitė. M. Martinaičio knygas išsamiai ir įdomiai pristato Audronė Lapkutė bei Ona Peseckaitė, skaitovo talentą demonstruoja Žilvinas Kropas.
Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris prisipažįsta, kad M. Martinaitis – vienas jo mėgstamiausių poetų. Tikras poetas, rašąs pačią esmę. Laidoje aktorius ne tik skaito poeziją, bet ir gilinasi į M. Martinaičio turtingą poezijos pasaulį, savitai jį analizuodamas, teigdamas, kad šią poeziją reikia skaityti taip, tarsi kalbėtum savo geriausiam draugui.
O. Peseckaitė, pabrėždama M. Martinaičio ypatingą buvimą su gamta savo dideliu atidumu ir pagarba, pristato knygą „Kaip katinai uodega peles gaudo“.
„Pagalvojau: kam rašyti apie žmones, jeigu galiu beveik viską pasakyti rašydamas apie kates ir katinus. Juk mums patinka būti jų vergais arba valdovais, rodyti savo meilę, prisirišimą, kuris kartais panašus į klastą“
– taip apie šią vieną paskutiniųjų savo knygų rašė M. Martinaitis
Įdomu, kad artėjant Šv. Velykoms laidoje galėsite daug sužinoti apie margučių marginimą. Šiomis paslaptimis poetas pasidalijo savo knygoje „Marcelijaus margučiai. Velykos su Marcelijumi Martinaičiu“, kurios netikėta tema nustebino jo talento gerbėjus, o kartu įrodė asmenybės visapusiškumą.
„Skutinėdamas margučius pasineri į nenusakomus pojūčius, panašiai kaip kūryboje. Tada ištinka keistas galvojimas beveik be minčių, lyg ir išnyksti, persikeli į kitą erdvę ar laiką. Bet kokia kūryba gal dėl to ir traukia, kad ji padeda pamatyti, patirti tai, ko šiuo metu lyg ir nežinai, nematai, negirdi, nejauti ir protu nesuvoki. Iš ko išauga augalas, kaip iš kiaušinio prasikala paukščiukas?
Tokia būna Didžioji Velykų laukimo savaitė, iš kurios lyg ir išeinama į kažkokius gyvenimo užribius, laikant rankose paprasčiausią marginamą kiaušinį,“ – kalba originalios struktūros knygos autorius.
Šių metų kovo mėnesį švenčiame rašytojos, publicistės, visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 160-ąsias gimimo metines. M. Martinaitis – pirmasis Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatas.
