Bibliotekoje jau galite skaityti monsinjoro Juozapo Antanavičiaus knygą ,,Seno kunigo pasakojimai”. Pasak monsinjoro, bus žmonių, kurie tikrai supras, kodėl jis parašė šiuos prisiminimus. Tikrai žinąs, kad yra daug knygos laukiančių. Jie žino, ką jis yra gera padaręs, ypač Panevėžiui.
Gal bus ir tokių, kurie pasišaipys. Juk ir poetui Maironiui iš prolenkiško nusistatymo viršininkų ir jų pavaldinių teko patirti intrigų, apkalbų, šmeižtų…
,,Prisimenu garbingos atminties mons. Kazimiero Vasiliausko (abu buvome Katedrų klebonai) šmaikščią frazę, būtent, kai jo kas pasiteiraudavo, kaip gyvena,atsakydavo: ,,Stengiames gerai, bet nevisada išeina”. Stengiausi ir aš iš prisiminimų sudėlioti skaitytojui patrauklią knygą. Jokių gyvenimo dienoraščių nerašiau, todėl viską reikėjo iš atminties traukti, atgaminti. O ir datas nebe visas pamenu”, – knygos pratarmėje teigia monsinjoras J. Antanavičius, pridurdamas, kad į šią knygą sudėjęs tai, kas iki šiol iš galvos neišeina, ką širdyje laikantis.
Monsinjoras dėkoja Katalikiškojo Prano Daunio fondo (KPDF) viceprezidentui Juozui Valentukevičiui, skatinusiam rašyti ,,pasakojimus”, net atskiras temas pasiūliusiam, biologijos mokslų daktarei Joanai Jautakienei, daugiau kaip 50 metų nuoširdžiai draugavusiai su neregių bendruomene, savo jautrumu, atvirumu, aštriu protu padėjusiai įvairinti šių žmonių gyvenimą.
Tarp padėkų daugeliui žmonių, be kurių ši knyga nebūtų pasirodžiusi, yra ir padėkos Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojams.
Monsinjoras iš visos širdies dėkoja bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vyr. bibliotekininkei Loretai Dundulienei už šiai knygai labai kruopščiai parengtą leidinių ir straipsnių bibliografiją, šio skyriaus vadovei Gretai Kėvelaitienei, daug valandų skyrusiai nuotraukų atrankai tekstams iliustruoti, prisidėjusiai prie knygos ruošimo spaudai. Jis yra dėkingas bibliotekos direktorei Jurgitai Bugailiškienei.
