„Nesvarbu, kaip atrodai, net jei plaukai neplauti, ateik kad ir apsirengusi treningus atsigerti kavos“, – dar prieš kelerius metus panevėžietes mamas ragino Ieva Grigaitė. Jauna moteris, grįžusi iš svetur ir pasigedusi mieste kolektyviškumo, buvo nustebinta – į popietę kavinėje susirinko net 80 mamų, vedinų ir vežinų mažyliais.
„Kai jautiesi viena – nėra gerai, bet kai taip jaučiasi net penkios tave supančios mamos, supranti, kad nesi viena, išsikalbi ir nebėra baisu“, – teigia pašnekovė. Ieva prisimena, jog gyvendama Jungtinėje Karalystėje naudojo populiariąją mamų „Tinderiu“ vadinamą programėlę MUSH, kuri pagal atstumą, vaikučio amžių ar net mitybos stilių parenka bendramintes mamas, kurios susibendrauja, viena kitai padeda ar susitinka puodeliui kavos. Net ir trumpas pokalbis, anot pašnekovės, palengvina kasdienybę ir įneša į motinystę spalvų.
„Mamos varom kavos“ įkūrėja džiaugiasi, jog panevėžietės vis aktyviau dalyvauja socialiniame gyvenime, nevengia nepatogumų, laukiančių už namų ribų.
„Įprastai mamos vengia viešų, ne tėvams skirtų renginių, nes baiminasi smerkiančių žvilgsnių, kuomet mažylis nenusėdės vietoje bei daug triukšmaus. Tuo tarpu aktyvios mamų bendruomenės „Mamos varom kavos“ ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės inicijuotame projekte „Veiklios mamos Panevėžyje“ yra kitaip – nors tylią aplinką čia ne visada lengva sukurti, šeimos jaučiasi patogiai, saugiai, noriai atsiveda mažuosius“
– teigia I. Grigaitė
Taip pat, kartu su mamomis į užsiėmimus ateina ne tik 0,5–3 m. mažyliai, bet ir tėčiai. Jie domisi ugdymo procesu, dažniau ima tėvystės atostogas.
„Tėčiai nori būti aktyvūs, tik ne visada drįsta ar žino, kaip prieiti, pradėti. Kartais mes, mamos, padarome darbus už juos, siekdamos greitesnio rezultato, tačiau svarbu pasidalinti darbais, neperdegti nei vienai pusei“, – įsitikinusi pašnekovė. Ieva džiaugiasi, jog tėčiai vis dažniau ne tik atvyksta pasiimti atžalų, bet ir sudalyvauja užduotyse, domisi ugdymu, užduoda klausimus, net išbando nešiokles ar kitus svarbius reikmenis.
Profesionalų patarimai – tiems, kurie neturi galimybių
„Mamos puikiai nujaučia, kaip auginti vaiką, tai – natūralus ir unikalus procesas. Kas vieniems vaikams tinka, kitiems gali netikti, tad svarbu gerbti kitokį ugdymo būdą, neskubėti teisti mamos.“ – teigia I. Grigaitė. Vis dėlto klubo „Veiklios mamos Panevėžyje“ projekto iniciatorė pastebi, jog kai kurie patarimai – universalūs. Ypač svarbu tai, ką vaikas dažniausiai mato, jaučia bei girdi.
„Mūsų žodžiai ištarti vaikui gali tapti jo vidiniu balsu, kuris jį lydės visą gyvenimą. Todėl žodžiai „aš tave myliu“ turėtų būti lyg mūsų kasdieninė malda“, – paskaitoje „Vaiko adaptacija darželyje“ kalbėjo psichologė Akvilija Kiburienė. Vienoje iš projekto paskaitų psichologė pabrėžė pagarbos ir meilės svarbą, kurios, anot jos, yra esminės augančiai asmenybei, savivertei bei tikslų siekimui, įgyvendinimui.
Rudenį vykusiame projekte „Veiklios mamos Panevėžyje“ vyko dar ir kiti 16-os ekspertų vedamų užsiėmimų. Įsiklausyti į intuiciją bei mažųjų poreikius padėjo ne tik psichologai, bet ir pedagogikos, sveikatingumo lektoriai, gydytojai, žolininkai ir dvasininkai, todėl kiekvienas rado sau aktualią temą, galėjo nemokamai konsultuotis pasibaigus užsiėmimui, atrandant atsakymus į individualias problemas.
Populiariausia tema – vaistininko, žolininko Mariaus Lasinsko paskaita apie gamtos svarbą vaiko gyvenime. Dalyviai mokėsi pasigaminti žolelių prieskonius, dilgėlių chalvą, „žemės riešutus“, atpažinti naudingas vaistažoles bei jų naudą imunitetui. Paskaita vyko nuotoliniu būdu, prisijungė virš 100 dalyvių.
Daug susidomėjimo sulaukė ir gydytojo psichiatro Jono Fugalio paskaita „Tėčio įtaka vaikų emocinei gerovei“, kurioje dalyvavo 90 žmonių, iš kurių – 25 tėčiai. Šią temą žadama plėsti 2021-ųjų rudenį, veiklose įtraukiant tėčius, tokiu būdu jiems padedant rasti geresnį ryšį su vaikais bei tėvystės teikiamą džiaugsmą.
Projekto „Veiklios mamos Panevėžyje “ organizatorę Šarūnę Leikienę nustebino susidomėjusiųjų gausa – vos per 4 mėnesius veiklose dalyvavo 676 žmonės, o virtualiuose užsiėmimuose dalyvių skaičius viršijo 90 ar net 100. Gausiai žmonės jungėsi iš mažesnių Panevėžio, Utenos, Anykščių, Biržų apskrities miestelių ar net vienkiemių – tai parodė dažną regionų gyventojų problemą.
„Į virtualias paskaitas prisijungė mamos, kurių ankstesniuose užsiėmimuose nebuvo dėl galimybių trūkumo. Ne paslaptis, jog gyvenant už miesto sunku atrasti laiko sau, nuvykti į užsiėmimą ir juo labiau – iš jo vėlai sugrįžti, taigi virtualus kontaktas tapo nepakeičiama pagalba“
– pasakoja organizatorė Š. Leikienė
Virtualios paskaitos ir jų įrašai padėjo ne tik gyvenantiems nuošaliau – šia galimybe pasinaudojo ilgas valandas dirbantys ar susirgimo požymius pastebėję dalyviai, dalis paskaitų įrašų buvo prieinami internete visą savaitę, jas dalyviai galėjo klausytis jiems patogiu, laisvu metu.
Knygos – kartu su pirmaisiais žingsneliais
Be paskaitų ypač pamėgti garsinių skaitymų mokymai, kuriuose mamos mokėsi skaityti vaikams knygas, jas atpasakoti Storytelling metodu bei sudominti skaitymu dar ankstyvame amžiuje.
Šiai iniciatyvai Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės – Bitės biblioteka pristatė net 200 vaikams rekomenduojamų leidinių, kurių tikslas – padėti išsirinkti amžių ir pomėgius atitinkančią literatūrą, sekti naujienas. Knygos buvo pristatomos kiekvieno susitikimo metu, diskutuota, kokie leidiniai yra tinkami, o kokių vertėtų vengti bei kuo svarbus dėmesingas, lėtas knygos skaitymas.
Š. Leikienė džiaugiasi, jog mažyliai bibliotekoje lankosi vos pradėję vaikščioti, taigi skaitymas juos sudomina anksti. Dalyvaudami bibliotekoje vykstančiuose užsiėmimuose jie varto juos supančius leidinius ir atnešę prašo tėvelių paskaityti. „Vis dėlto, kai mažylis renkasi knygą, svarbu nepertraukti šio proceso ir leisti jam pačiam išsirinkti“, – teigia projekto organizatorė. Anot jos, vertimas skaityti tai, kas nepatinka, gali labiau atbaidyti nei įtraukti, todėl svarbu atkreipti dėmesį į besireiškiantį vaiko individualumą, pomėgius.
Knygos lavina ne tik kalbos, bet ir emocinio intelekto vystymąsi, kuris, anot psichologų, yra svarbesnis už IQ. „Nors išmatuoti emocinio intelekto negalime, tačiau jo nauda yra akivaizdi. Emociškai intelektualiam vaikui lengviau susirasti draugų, palaikyti draugiškus santykius, toks vaikas moka pradėti pokalbį, drąsiau įsilieti į nepažįstamą grupę, jam lengviau įveikti sunkumus ir stresą“, – teigia vaikų ir paauglių psichologė A. Kiburienė.
Šeima – kaip komanda
Anot Š. Leikienės, šį rudenį ypatingas dėmesys skirtas emocinio intelekto temai, natūralios raidos vystymuisi, supažindinimui su biblioterapija, Storytelling metodu. Artimiausiais metais temas žadama plėsti, o kartais ir kartoti, kadangi užaugusius mažylius pakeičia kiti, o aktualijos išlieka tos pačios. Pasak projekto organizatorės, tiek mamos, tiek tėčiai bus vienodai raginami dalyvauti renginiuose, ypatingas dėmesys bus skiriamas tėčio rolei ir šeimos emocinei gerovei.
„Pats pavadinimas „Veiklios mamos Panevėžyje“ tarytum įpareigoja ateiti tik mamas, tad tęstinio projekto pavadinimas bus orientuotas į šeimą kaip į komandą. Juk ne paslaptis, kad pasidalijus darbus ir dirbant komandiškai, galima pasiekti geresnių ir greitesnių rezultatų, tokiose šeimose vaikas auga laimingai, harmonijoje“, – įsitikinusi Ieva Grigaitė. Pašnekovė tiki, kad Panevėžyje augant susidomėjimui kokybišku ugdymu, po 10 metų sukursime brandžią ir liberalią visuomenę, tad viskas prasideda nuo pirmųjų žingsnelių.
Projektą finansuoja Panevėžio miesto savivaldybė
Informaciją parengė Atviros jaunimo erdvės savanorė Rūta Paukštytė
