I-biblioteka – daugiau nei 70 Lietuvos bibliotekų vienijantis portalas, virtuali biblioteka, kuri suteikia galimybę patogiai ir greitai rasti norimus leidinius. Elektronines knygas galite pasiskolinti, jei turite LIBIS skaitytojo pažymėjimą. Tereikia per išmanųjį įrenginį prisijungti prie portalo ir skaityti knygas bet kur, kur yra interneto ryšys.
Visos knygos yra nemokamos! Visą elektroninių knygų sąrašą rasite čia.
Kviečiame susipažinti su naujausiais leidiniais, papildžiusiais I-bibliotekos fondą. Paaiškinimas kaip užsisakyti ir skaityti knygas.
„Kol sieloje ramybė, esame nepriklausomi nuo pinigų. Tada turime jų ar ne – jaučiame pilnatvę. Turime jų ar ne – esame laimingi. Jeigu nuoširdžiai tikėsime, kad išgyventi įmanoma, jeigu gyvensime pagal savo išgales, būsime nepajudinamai tvirti ir ramūs.”
Riūnosuke Koike
Knygos autorius kviečia liautis vartoti skatinamiems troškimų, liautis vertinti save ir aplinkinius remiantis materialumo kriterijais. Riūnosuke Koike siūlo vartoti atsakingai, atsikratyti nereikalingų daiktų, išmokti valdyti savo norus, prireikus pirkti tik kokybiškus daiktus ir nebūti šykštiems. Tikslas – iš gyvenimo, kur sąlygas diktuoja pinigai, pereiti į gyvenimą, kur pinigai mandagiai tyli. Ir nesvarbu, jų yra ar ne.
Riūnosuke Koike (Ryunosuke Koike) – Cukujomi šventyklos vyriausiasis vienuolis. Baigė studijas Tokijo universitete, laisvųjų menų fakultete. Pasauliečiams veda meditacijos užsiėmimus, rašo tinklaraštį „Pabėgėlio iš namų kavinė” („Iede Cafe”).
Danielio Specko romane „Bella Germania“ pasakojama kelių kartų šeimos istorija, kupina jausmų ir dramatiškų įvykių.
Saga apie trijų kartų Italijos šeimą, besiblaškančią tarp Italijos ir Vokietijos, prasideda nuo jauniausios giminės atžalos išgyvenimų aprašymo. 2014 metai. Julija, nepripažinta madų dizainerė iš Miuncheno, ruošiasi svarbiausiam savo karjeros įvykiui – parodai madų sostinėje Milane. Julijos motina Tanja, audringo septinto dešimtmečio aktyvi dalyvė, savo gyvenimo būdu rodo visišką panieką mados pasauliui. Julijos italas tėvas mirė, kai ji buvo dar vaikas. Besirengiant parodai dizainerė Milano scenos užkulisiuose sutinka smarkiai pagyvenusį poną, tvirtinantį, kad yra jos senelis Vincentas. Moters gyvenimas verčiasi aukštyn kojom.
Toliau „Bella Germania“ siužetas persikelia į 1954 metus. Julija sužino savo motinos melą apie mirusį tėvą. Romano skaitytojai susipažįsta su giminės praeitimi, kai Julijos močiutė Džiuljeta dirbo Italijos automobilių fabrike, į kurį iš Miuncheno buvo atsiųstas jaunas specialistas Vincentas.
Danielis Speckas romane „Bella Germania“ įpina dosnų ir intriguojantį istorinį foną. Vienu iš svarbesnių romano herojų tampa nedidelis miesto automobilis „Isetta“. Po antrojo pasaulinio karo keturi iš penkių BMW fabrikų atsirado sovietinėje okupacinėje zonoje, o Miunchene likusi gamykla buvo stipriai apgriauta. Automobilių gamintojai bandė laikytis, bet bankrotas nenumaldomai artėjo. Tuo pačiu metu Italijoje jau buvo gaminamos nedideli, su silpnu varikliu, negražūs, į burbulus panašūs miesto automobiliai „Isetta“. Italijoje jie didelės paklausos neturėjo, tad savininkai 1955 metais nusprendė parduoti gamybos licenciją, kurią ir nusipirko BMW koncernas. Tai buvo labai sėkmingas sprendimas. Praktiški vokiečiai į mašinos dizainą dėmesio nekreipė, o 1956-ais prasidėjus Sueco krizei ir smarkiai pabrangus dengalams, ekonomiška „Isetta“ tapo ypač populiaria. Iki 1964 metų BMW pardavė 160 000 „Isettų“ ir išsikapanojo iš finansinės duobės.
Iš vokiečių kalbos vertė Vilija Gerulaitienė
Maryse Condé romano „Belaukiant, kol pakils vanduo“ herojus vaikystę praleido Afrikoje, Malyje. Babakaras buvo maliečio tėvo ir gvadelupietės motinos vaikas. Jis leido nerūpestingas dienas po saugiu savo motinos, juodaodės mėlynakės (vietinės moterys ją vadino ragana) globėjišku sparnu. Kartais globėjiškumas virsdavo savininkiškumu, bet Babakaras nepaprastai mylėjo savo mamą, kurią greitai galės matyti tik sapnuose. Tragiškiems įvykiams pasibeldus į duris, herojui tenka išvykti iš žemės, kurią jaučia visa širdimi.
Romane „Belaukiant, kol pakils vanduo“ motinystės grandis, lyg nematoma gija mistiškai susieja vaiką su ta, kuri jį išnešiojo. Tad visiškai logiška, kad Maryse Condé savo herojui davė akušerio specialybę. Romano siužetas prasideda Gvadelupėje. Gydytojas Babakaras liūdi dėl nėščios jaunos pabėgėlės iš Haičio, kuri mirė gimdydama. Naujagimei Anais pavyko išgyventi. Trapus sutvėrimas absoliučiai pavergė Babakarą ir jis nusprendžią Anais įsidukrinti.
Maryse Condé žinomiausia frankofonų autorė, kilusi iš Gvadelupos, 2018 m. už gyvenimo kūrybą apdovanota alternatyvia Nobelio literatūros premija. Jos rašymo stilius šiurkštus, bet metaforiškas ir vaizdingas, turintis sąsajų su magiškuoju realizmu. Autorė nagrinėja rasių, lyčių ir kultūros problemas, aktualias ne tik įvairiomis istorinėmis epochomis, bet ir šiandien.
Iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė
Garsaus rašytojo Romain Gary romanas „Dangaus šaknys“ yra literatūrinės Gonkūrų premijos prizininkas. 1956-tais metais parašytas kūrinys lyg šiol yra puikiai perkamas, mielai skaitomas, o jo temos ir šiandien neprarado aktualumo.
Knyga „Dangaus šaknys“ yra tituluojama pirmuoju ekologiniu romanu. Istorija pasakoja apie prancūzą Morelį, kuris po Antrojo Pasaulinio karo atsiduria tuometinėje Prancūzų Ekvatorinėje Afrikoje (dabar tai yra Kongo Respublikos, Gabono, Centrinės Afrikos Respublikos bei Čado teritorijos). Šalyje tikras chaosas. Ore tvyro įtampa tarp kolonistų bei vietinių gyventojų. Aplink vyrauja badas, skurdas, čia pat maistui ir dėl ilčių žudomi drambliai. Būtent šių gyvūnų likimas sujaudina Morelį ir jis aktyviai ieško būdų išsaugoti žvėris. Vyras protestuoja, ruošia peticijas. Knygoje autorius klausia, kas yra svarbiau, ar gamtosauga ir laukiniai gyvūnai, o gal poreikis nemirti iš bado? Vietiniai gyventojai mano, kad saugoti dramblius tėra kvaila visko pertekusių europiečių užgaida. Čiabuviams gyvūnas yra tiesiog maistas. Ar nepasiūlius jokios alternatyvos įmanoma paprašyti žmonių nustoti valgyti? Knygoje rasime daug apmąstymo vertų minčių.
Šiomis dienomis žodį ekologiją matome visur. Patys bandome prisidėti prie gamtos saugojimo, aukojame gyvūnams, stengiamės remti ekologiškus verslus. Tačiau prieš pusšimtį metų ši sąvoka buvo mažai žinoma ir autoriaus knyga atrodė tarsi vienišas šauksmas gelbėti planetą, gyvūniją nuo sunaikinimo. Romane nemenkai liečiama ir kolonizacijos tema bei afrikiečių įgimtos laisvės siekis. Knyga tikrai patiks visiems gyvūnų mylėtojams, žmonėms, kurie rūpinasi ekologinėmis temomis, ar domisi Afrikos žemyno istorija.
„Dangaus šaknys“ – nuostabi istorija apie Afrikos žemyną, kuris yra tiek pat gražus, spalvotas ir užburiantis, kiek bauginantis ir kartais neįtikėtinai žiaurus.
