Ir kokia Helovino šventė be skaptuotų moliūgų ir siaubo knygų? Gal net skaitomos knygos suteikia šiai šventei daugiau mistiškumo ir kraupumo nei moliūgų dekoracijos? Pasišiurpinti nusprendė ir vaikų dienos centro ,,Draugai“ lankytojai. Jiems padėjo, centro darbuotojos ir Zarasų viešosios bibliotekos Ligoninės padalinio bibliotekininkė.

Pirmiausia, ką jaunieji dalyviai turėjo padaryti, tai nusispalvinti veidą heloviniškai. O vėliau šventiškai nusiteikę, pasitelkę kūrybą, pojūčius ir ne tik, susipažino su jo didenybe Moliūgu. Apie moliūgo naudą žmogaus organizmui nebuvo daug kalbėta, nes vaikai skubėjo dekoruoti moliūgus.

Viena iš pagrindinių Helovino dekoro priemonių yra moliūgai. Namai puošiami supjaustytais, dažytais, su žvakele ar žibintuvėliu viduje moliūgais. Tai puikiai atspindi Helovino, (dar kitaip vadinama Vaiduoklių švente arba Šiurpnakčiu) šventės dvasią. Kuo paslaptingiau, tuo baugiau. Suaugę ir vaikai dėvi specialius kostiumus bei vaikšto po namus, sakydami: ,,Pokštas arba saldainis“. Kostiumų sukūrimui idėjų semiasi iš fantastikos kūrinių, siaubo filmų arba būna apsirengę tradiciniais – raganos, skeleto, vaiduoklio kostiumais.

Išskaptavę moliūgus ir į kiekvieno moliūgo vidų įdėję po žvakelę, jaunieji dalyviai skaitė šiurpinančias istorijas iš knygų ,,Drakula“ autorius Bram Stoker, ,,Perverta kaukolė“ Evelyne Brisou-Pellen, ,,Siaubų autobusas“ Paul van Loon, ,,Vilkolakiukas Dolfas“ Paul van Loon.

Išpjaustyti moliūgai gavo tokius vardus: „Džeko žibintai“ arba ,,Džeko lempos“.

Nijolė Pilac
Zarasų viešosios bibliotekos
Ligoninės padalinio vyresnioji bibliotekininkė
Nuotraukos autorės ir Inos Orlovskajos