Molėtų gimnazijos valgykloje du kartus per savaitę vyksta maisto stebuklai – lyg kas būtų pasiskolinę iš brolių Grimų pasakos stebuklingą stalelį, o iš tiesų tai Molėtų viešosios bibliotekos projekto „Kartų namai Molėtuose“ dalyviai ir jų mokytoja – Alantos technologijos ir verslo mokyklos dėstytoja Dalia Žygelienė kuria skonio ir grožio šedevrus, prilygstančius Europos šalių virtuvėms.
Dėstytoja ne kartą yra stažavusis užsienyje, susipažinusi ir išmėginusi „karštųjų“ ir „šaltųjų“ šalių maisto ruošimo technologijas, o paskui sėkmingai jas pritaikanti ir lietuvio stalui.
Gimnazistai, jaunos mamos ir senjorės kiekvieną kartą džiaugėsi, galėdami išmėginti ką nors nauja, pavyzdžiui, brusketą – itališką užkandėlę su daugybe jos variantų, arba gaspačo – ispanišką pomidorų šaltsriubę.
Dėstytoja išduoda mažytę paslaptį, kad tie europietiškos virtuvės receptai ir pavadinimai ne dėl žodžių žaismo ar prestižo, o dėl to, kad dabar daržovių nuėmimo metas, ir pagal jas galima prisitaikyti savo stalui ne tik mums įprastus, bet ir įvairių šalių receptus.
Projekto dalyviams ypač patiko gaminiai su obuoliais, desertinis pyragas, o bene labiausiai – silkė su džiovintais obuoliais. Mat tądien, pasakojo moterys, suveikė netikėtumo efektas. Senjorų grupei atstovaujanti Stasė Genienė, tarp bibliotekos senjorų klubo žinoma kaip gera šeimininkė ir turinti prigimtinį estetinį jausmą, atnešė pasmaguriauti džiovintų obuolių, o kadangi tos dienos tema buvo silkės gaminiai, tai kažkam šovusi mintis ir iš tų obuolių pamėginti silkei „primatuoti marškinėlius.“
Tokiu nauju skonio atradimu ypač džiaugėsi jauna mama Diana Burbė. Senjorė Milda Šukevičienė irgi džiaugėsi, galėdama dalyvauti šiame projekte, mat ji mėgsta kolekcionuoti šių užsiėmimų receptus ir paskui juos pakartoti namuose, kaip, beje, ir dauguma projekto dalyvių.
Dėstytoja Dalia Žygelienė, prieš pakviesdama į virtuvę darbuotis, pirmiausia aptaria temą. Pavyzdžiui, miltiniai patiekalai. Kadangi patiekalai iš jų, šiandienos supratimu jau nėra patys sveikiausi, tai dėstytoja prašo visų nepersistengti, vartojant miltinius patiekalus ir aiškina, kokie miltai yra kokybiškiausi ir kokiam produktui tinkamiausi. Ruginiai – duonai, kvietiniai – populiariausi, tačiau pataria žiūrėti į skaičius ir raides ant pakelio, tad naudoti, matyt, geriausia bus tokie, kokius naudojo ir „maistininkai-studentai“ – 550D, nors ir taip visi dažniausiai renkasi kuo baltesnius miltus… O iš jų galima gaminti įvairius karštus patiekalus, dažniausiai, kaip jau įprasta, blynelius, tarp jų ir prancūziškus „krepus“… O štai desertui labai tinka nebūtinai miltinis gaminys, o itališka panakota, gaminama iš grietinėlės, cukraus ir želatinos – ir skalsu, ir nebrangu, ir skaniai atrodo.
Kodėl čia dalyvaujantys žmonės pasirinko maisto gamybą? Atsakymai labai įvairūs: jaunimas nori sieti ateitį su maisto gamyba, jaunos mamos nori pasisemti patirties, išmokti naujų patiekalų, išgirsti gerų idėjų ir gyvenimiškų patarimų, o senjoroms norisi veiksmo. „Žinoma, kad viską galima rasti internete, bet ne tas – sako Stasė Genienė. – Čia, matydamas tą nusiteikimą darbui, tuo pačiu užsikreti ir pats. O tai juk taip malonu.“
Kol dar porai stypso darže, išsiraukite jų bent trejetą ir išsivirkite porų sriubą ir jūs, pridėdami bulvių ir morkų, pagardindami lydytu sūreliu.
Parengė Jolanta Matkevičienė
Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija
Projektas „Kartų namai Molėtuose“ finansuojamas iš ES struktūrinių fondų lėšų, sutarties Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0168
