Spalio 24 dieną, lankytojams po dvejus metus trukusios rekonstrukcijos atveriamas Panevėžio istoriją saugantis kultūros židinys – Panevėžio kraštotyros muziejus. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai šis įvykis ypač reikšmingas – biblioteka yra ne tik sukaupusi didžiulį Panevėžio krašto istoriją menantį leidinių fondą, aktyviai vykdo kraštotyrinę veiklą, bet ir glaudžiai bendradarbiauja su visai šalia, Panevėžio senamiestyje, įsikūrusiu kraštotyros muziejumi. Kviečiame skaityti ir sužinoti apie muziejaus ir bibliotekos bičiulystę, ne vienerius metus organizuojamus projektus, o svarbiausia – apie tai, kas laukia įžengus pro atnaujintas kraštotyros muziejaus duris.
„Panevėžio kraštotyros muziejus keičia žmones“ – apie tai, ką žada šis naujas muziejaus šūkis, savo mintimis pasidalinti sutiko Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius dr. Arūnas Astramskas ir šio muziejaus direktoriaus pavaduotoja-vyriausioji fondų saugotoja Jūratė Gaidelienė. Apie bibliotekos ir muziejaus bendradarbiavimo patirtį papasakojo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos renginių organizatorius Arnoldas Simėnas.
Panevėžio krašto istoriją ir kultūrą puoselėjanti partnerystė
Kaip kultūrines ir atminties saugojimo įstaigas, biblioteką ir kraštotyros muziejų sieja panašios vertybės, tikslai ir veiklos. Bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius sistemina, dokumentuoja, tyrinėja ir viešina krašto kultūros paveldo fondus ir informaciją apie Panevėžio kraštą ir kraštiečius, siekia tenkinti vartotojų informacinius poreikius. Kraštotyros muziejus renka, saugo, tiria ir eksponuoja Panevėžio miesto ir apskrities archeologinę, etnografinę ir istorinę medžiagą, vykdo mokslinę veiklą ir rūpinasi vartotojų laisvalaikiu. Šių įstaigų darbuotojai nuolat konsultuojasi darbo klausimais, vykdo bendrus projektus. Vienas iš jų – „Panevėžio krašto istorijos ir kultūros virtualios atodangos“. Projekto įgyvendinimo metu sukurtoje svetainėje „Panevėžio kraštas virtualiai“ pateikiama nemažai muziejaus darbuotojų straipsnių, nuorodų į muziejaus virtualias parodas, muziejaus darbuotojų videopaskaitų apie žymius kraštiečius ir kitos aktualios informacijos.
Tęstinė konferencija istorijos tema
Biblioteka ir kraštotyros muziejus jau 12 metų organizuoja konferenciją istorijos tema, skirtą Baltijos kelios ir Juodojo kaspino dienai paminėti. Apie šios idėjos atsiradimą ir reikšmę pasakoja bibliotekos renginių organizatorius Arnoldas Simėnas.
- Kaip kilo idėja organizuoti Baltijos kelio ir Juodojo kaspino dienai paminėti skirtą konferenciją kartu su Panevėžio kraštotyros muziejumi?
2009 metais Lietuvos savivaldybės buvo gavusios Seimo kvietimą paminėti Baltijos Kelio dvidešimtmetį. Tuometinis Panevėžio tarybos meras sukvietė kultūros darbuotojus pasitarti. Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas pasiūlė kartu su biblioteka surengti konferenciją. Idėja pasirodė patraukli, juolab, kad dar prieš metus teko bibliotekoje surengti konferenciją „Sąjūdžiui – 20“. Kartu su muziejumi pavyko išplėsti renginio formatą, praturtinti istorinėmis įžvalgomis.
- Šiemet konferencija organizuota jau 12-ą kartą iš eilės. Kaip manote, kodėl ši konferencija aktuali jau 12 metų ir kur slypi konferencijos tęstinumo sėkmė?
Manau, kad sėkmę lemia ne vienas faktorius. Visų pirma – tema. Ji visada pasirenkama atsižvelgiant į naujausiosios istorijos minėtinas datas arba visuomenės brendimo aktualijas. Pavyzdžiui, „Du atkurtosios nepriklausomybės dešimtmečiai, 1990–2010“ (2010), „Baltijos kelias – tautos savimonės išraiška“ (2014), „Išgyvenimo taktika: pasitraukti? priešintis? prisitaikyti?“ (2019), „Nepriklausomybės atkūrimui – 30“ (2020). Gausinant projekto prasmes, pasirinkta inovatyvi konferencijos struktūra: I dalis vyksta ne tradicinėje konferencijų salėje, o paskutiniojo tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio, kuris baigė Juozo Balčikonio gimnaziją (tuomet Vyrų realinę), tėviškės sodyboje, Čiūrų k., kur atvykusieji į konferenciją turi galimybę susipažinti su nuolatine ekspozicija Lietuvos diplomato, vertėjo gyvenimu ir veikla. Konferencijos dieną norintiems dalyvauti sudaroma galimybė atvykti į J. Urbšio tėviškę.
Pagaliau, pagrindinė konferencijos temų parinkimo ir pateikimo nuostata – „ne tiems, kurie jau ŽINO, o tiems, kurie NORI žinoti“. Taip praplečiamas turinio adresatų ratas, projektu sukuriamos prielaidos savišvietai, asmeniniam tobulėjimui.
– Arnoldas Simėnas
- Kokios 2020 metų konferencijos pranešėjų įžvalgos Jums geriausiai išliko atmintyje ir kodėl?
Reikia pažymėti, kad Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirta konferencija-forumas buvo labai įvairus savo tematika, dalyvavo žinomi pranešimų autoriai. Perskaityti pranešimai apėmė įvairias mūsų valstybės raidos per 30 metų sritis: dr. Asta Petraitytė-Briedienė skaitė pranešimą „Lietuvos diplomatija 1990-2010 m.: tikslai, pasiekimai, asmenybės“, prof. dr. Egidijus Jarašiūnas kalbėjo apie „Konstitucijos reikšmę“, dr. Vytautas Dumbliauskas nagrinėjo „Kokią politinę sistemą per 30 metų sukūrėme Lietuvoje?“, kiti pranešėjai taip pat pristatė ne mažiau svarbias įžvalgas. Negalėčiau iš tokių stiprių pranešimų išskirti nė vieno. Būtų teisingiau pasakyti, kad visuose pranešimuose kiekvienas klausytojas galėjo rasti sau artimų minčių ar idėjų. Neturėję galimybės dalyvauti gyvai, bibliotekos interneto svetainėje gali rasti pranešimų vaizdo ir garso įrašus.
- Konferencijų pabaigoje dažnai organizuojate diskusijas, skirtas aptarti kilusius klausimus, idėjas, planus. Kokių planų turite 2021 metų konferencijai?
Diskusijoms pradėjome skirti laiką ne taip seniai. Pasirodė, kad jos reikalingos ir suteikė daugiau gyvybės konferencijai. Kas numatoma 2021 metams? Specialųjį pranešimą perskaityti Juozo Urbšio tėviškėje ruošiamasi kviesti istoriką arba diplomatą su pranešimu apie Lietuvos diplomatijos veiklą ir brendimą 1990-92 metais. Šiai dienai sudaroma teminė programa, kartu – siekiant projekto tikslų, galimų lektorių sąrašas.
Pranešimus perskaityti ir dalyvauti diskusijoje numatoma kviesti asmenis, kurie po Nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimo (1990–1992) užėmė svarbius postus arba turėjo įtaką kultūros, švietimo, sveikatos, teisėsaugos, socialinės apsaugos sričių plėtotei ir raidai. Žinoma, konferencijoje reikšmingą vietą užims Sausio 13-osios naratyvas.
Įvykusių konferencijų straipsnių rinkinius rasite čia.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo saugojimas
Be tautinės savimonės puoselėjimo, tiek bibliotekai, tiek kraštotyros muziejui ne mažiau svarbi istorinių asmenybių atminimo išsaugojimo veikla. Viena iš tokių asmenybių, bibliotekos pavadinime įamžinta rašytoja, mokytoja, visuomenės veikėja, Steigiamojo Seimo narė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943). Panevėžio kraštotyros muziejus yra parengęs virtualią parodą apie G. Petkevičaitę-Bitę „Gyvenimas tėvynei ir žmogui“, katalogą „Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinis palikimas Panevėžio kraštotyros muziejuje“, vaizdo įrašo formatu – Bitės buities užrašų pristatymą. 2011 metais Vilniaus knygų mugėje biblioteka ir kraštotyros muziejus pristatė tritomį Gabrielės Petkevičaitės-Bitės „Karo metų dienoraštį“ – reikšmingą leidinį, Pirmojo pasaulinio karo metais užrašytus išgyvenimus.
Ištrauka iš G. Petkevičaitės-Bitės „Karo metų dienoraščio“:
1915 m. liepos 23 d. Įdomu man pasidarė nors iš tolo pamatyti tuos vokiečius, kurie tokią baisią audrą sukėlė visam pasauly ir jau penktą dieną kaip mus užėmė. Nušlubavau iki vieškelio, nesigailėdama nė savo kaskart labiau skaudančios kojos. Pasislėpiau tarp eglių, pabalnojau akiniais nosį, ir ilgai laukti neteko.
Vieškeliu pradėjo dundėti ilga vežimų eilė. Visi vežimai apdengti baltos drobės būdomis.
Vežimai kuo ilgiausi, arkliai kuo didžiausi. Sulyginus su mūsiškiais – tikri drambliai. Kiekvienų ratų gale po vieną vokietuką, žalsvu apdaru ir tokios pat spalvos kepure, tik smailiu galu viršuje, pačiame muomeny. Pamaniau sau. Turbūt kadaise mūsų bočiai protėviai pro susipynusias girių šakas taip pat žiūrėjo, kaip aš šiandien į tuos, kurie amžinai neša vergiją mūsų tėvynei… Svetima mano širdžiai bet kokia tautų neapykanta, bet išvydus tas raguotas, kryžeiviams priprastas kepures… širdis užvirė… (t. 2, p.65-66)
Biblioteka ir muziejus taip pat bendradarbiauja įgyvendinant projektą „Momentai ir monumentai: senųjų spaudinių lobyno ir rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinės aplinkos atradimo scenarijai naujoje bibliotekos ekspozicijoje“. Projekto pabaigoje bibliotekoje saugomų retų leidinių ekspoziciją papildys vertingi muziejaus eksponatai, atskleidžiantys Bitės gyvenimą Panevėžyje – tai rašomasis stalas, kėdė, radijo aparatas, vizitinės kortelės.
Naujovės, kurios laukia Panevėžio kraštotyros muziejaus lankytojų
(nuotr. Gedimino Kartano)
Atsinaujinęs Panevėžio kraštotyros muziejus taps dar patrauklesnis šių dienų lankytojams, draugiškas žmonėms su negalia. Muziejaus direktorius dr. Arūnas Astramskas teigia, kad kraštotyros muziejus vertingas ne tik kultūrine prasme.
Panevėžio kraštotyros muziejus bus ir miesto bendruomenės identiteto saugojimo bei kūrimo įrankis, teigiamo miesto įvaizdžio formavimo priemonė.
– sako A. Astramskas.
(nuotr. Gedimino Kartano)
Išsamiai apie Panevėžio kraštotyros muziejaus pokyčius pasakoja muziejaus direktoriaus pavaduotoja-vyriausioji fondų saugotoja Jūratė Gaidelienė.
- Kaip manote, kokią papildomą vertę Panevėžiui suteiks atsinaujinęs Panevėžio kraštotyros muziejus ir kokios naujovės laukia lankytojų?
Po rekonstrukcijos muziejaus pastatai pritaikyti teikti kokybiškas kultūros paslaugas įvairioms socialinėms grupėms.
Naujose ekspozicijose lankytojus pasitiks iškalbingi eksponatai, įdomūs interjerai, interaktyvios vaizdo, garso priemonės (kompiuteriniai terminalai, filmai, garso įrašai).
– Jūratė Gaidelienė
Kiekvieną naują ekspozicinę erdvę iliustruoja akį traukiančių interjerų – akmens amžiaus būsto, aukštaičių gryčios, Pajuodžių dvaro (Panevėžio r.) ir kt. fragmentai. Ekspozicija „Didžiuojamės Panevėžiu“ akcentuoja labiausiai Aukštaitijos sostinei nusipelniusias asmenybes, įvykius, įstaigas. Naujose ekspozicinėse erdvėse eksponuojami unikalūs eksponatai – žirgo kamanos iš Barinės kapinyno (XI–XIV a.), dievdirbio Vinco Svirskio drožti kryžiai, geležinės kaltos kryžių, koplytstulpių viršūnės ir kiti.
Lankytojui nuotaiką bei įspūdį kurs ekspozicijas paįvairinantys muzikos ir šviesų efektai, Muzikinė dėžutė, JAV radijo stoties „Amerikos balsas“ laidų transliacija, atkurti aukštaičių moters ir mergaitės drabužių kostiumai, pagamintas 1851 m. Panevėžyje pastatytos didžiosios sinagogos (ir jos interjero) maketas ir kitos muzealijos. Sukurta jauki, žaisminga ir estetiška aplinka – atnaujintas ir renginiams pritaikytas holas, modernizuota parodų salė, rekonstruoti lauko laiptai.
Įrengtas Edukacijos ir restauravimo centras. Įrengtos 3 modernios ir spalvingos edukacinės klasės, skirtos pažinti gamtą, etninę ir miesto kultūrą. Edukacijai pritaikytame rūsyje lankytojai gamins ir ragaus aukštaitiškus patiekalus. Kitose edukacijos erdvėse pamatysite dinozaurą, skruzdėlyno gyventojus, miesto planus ir praeities vaizdus. Taip pat įkurtas Restauravimo ir konservavimo centras. Čia įrengtos modernios darbo vietos su nauja įranga, kuri palengvins muziejaus restauratorių darbą ir atvers naujų galimybių.
Vykdant projektą pastatai pritaikyti judėjimo negalią turintiems žmonėms: įrengti pandusai, platūs praėjimai, keltuvai. Modernizavus pastatus muziejus galės teikti daugiau kultūros paslaugų, aktyviau veikti, priimti daugiau lankytojų ir didinti miesto patrauklumą.
– Jūratė Gaidelienė
- Kokie projektai, veiklos numatomos artimiausiu metu?
Atsidarius muziejui planuojame rengti „Šeštadienius muziejuje“. Lankytojus kviesime užsukti ir šeštadieniais bei dalyvauti renginiuose, edukaciniuose užsiėmimuose šeimoms, ekskursijose, paskaitose, parodose ir kt.
Šiuo metu su projekto partneriais Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Panevėžio teatru „Menas“, muzikos prodiuseriu L. Somovu, jaunimo iniciatyva „Panevėžys Collective“ ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka vykdome projektą „Panevėžys skaitmeninėje erdvėje: Eksponatas. Asmenybė. Vieta“. Projekto metu bus sukurti 10 profesionalių vaizdo siužetų apie istorines Panevėžio asmenybes, istorinius įvykius ir vietas bei išskirtinius eksponatus.
– Jūratė Gaidelienė
Kitais projektais taip pat siekiame įdiegti vertingų naujovių: tarpvalstybinio bendradarbiavimo platformą, kuri užtikrins vis didesnį turistų ir lankytojų susidomėjimą kultūriniu ir istoriniu paveldu Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos pasienio zonoje; organizuoti konferenciją „Iš Panevėžio praeities: antisovietiniai ir alternatyvūs judėjimai“; restauruoti svarbius eksponatus, vienas iš jų – paveikslas „Šmėkla“, priklausęs Gabrielei Petkevičaitei-Bitei.
Biblioteka sveikina bičiulius, Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojus, ir linki sėkmės puoselėjant istorinį, etnografinį, archeologinį paveldą ir visa, kas keičia žmones bei kuria unikalią Panevėžio krašto tapatybę!
Parengė
Megana Pesse
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
megana.pesse@pavb.lt
