Dar 2019-aisiais Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotoja, visų pažįstama krašto puoselėtoja Albina Saladūnaitė kreipėsi į medžio dirbtuves „Kietas kampas“ su prašymu šiek tiek atnaujinti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės tėvelio, daktaro Jono Leono Petkevičiaus paminklą, kuris stovi ant nedidelės kalvelės medžių apsuptyje Karpiškio dvarelio (Laimučių k., Pakruojo raj.) kapinėse. Daktaras Jonas Leonas Petkevičius gimė Pakruojo rajone. Gydytojas, lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, humanistas, kurio gyvenimo kredo buvo gyvenimas, paskirtas visuomenei.
Kaip pati Albina sako: „Man labai dėl paminklo skaudėjo širdį, o viskas priminė jaunystės žygeivių laikus. Kuomet paslapčia, nesiviešinant buvo daromi įspūdingi darbai. Gūdžiais tarybiniais metais, Juliaus Beinorto iniciatyva, atradome šią vietą. Arvydo Petrulio pastatytas paminklas stovėjo iki šios dienos. Laikai keičiasi, Joniškėlyje daktaras Jonas Leonas Petkevičius įamžintas, o čia lyg laikas sustojęs. Praėjo daktaro šimtmetis ir niekas nepasikeitė. Ir dėka Dievo, jauni žmonės kaip pogrindžio laikais prikėlė paminkliuką, vadovaudamiesi aukščiausiomis vertybėmis. Žygeivystė buvo ne tik pasipriešinimo forma, bet ir atminties perdavimas, tai šiandien taip pat jaunimas perima atmintį. Jaučiu giliausią dėkingumą.“
Medžio dirbtuvių „Kietas kampas“ atstovas pasakoja: „Visada smagu prisidėti prie gerų darbų. Kadangi su biblioteka bičiuliaujamės, tokiam žygiui negalėjome atsakyti kitaip. Juk ir pats daktaras Jonas Leonas Petkevičius beveik visą savo veiklą skyrė visuomenei. Gaila, kad paminklas jau labai prastos būklės, bet siekėme, kad vėl pasimatytų autentiški paminklo raižiniai. Kruopščiai nuvalę daugelio metų gamtos sukeltus padarinius tikimės, kad paminklas dar bent kelis metus džiugins krašto tyrinėtojus ir kultūros mylėtojus“.
Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė teigia: „Laikas negailestingas seniesiems Lietuvos šviesuoliams. Jeigu gyvenamosios ar darbo vietos dar sutvarkomos, tai amžinojo poilsio vietos dažnai lieka mažai pažymėtos. Taip atsitiko ir su G. Petkevičaitės-Bitės tėvu Jonu Leonu Petkevičiumi. Gražu, kad Joniškėlyje daktaras įamžintas gražiame ligoninės komplekse, o mažos kapinaitės, kur jis ilsisi, retai lankomos. Kaip nuoširdu ir prasminga, kad gimė tokia graži iniciatyva bei padarytas tikrai vertas pagarbos darbas – taip kruopščiai ir su rūpesčiu bei meile paminklas atnaujintas. Gražūs ir prasmingi tokie darbai. Pagarbos verti tai sumanę ir atlikę žmonės. Norisi tikėti, kad atnaujintą paminklą daktarui J. L. Petkevičiui jo kraštiečiai išsaugos ir prižiūrės, o tokių iniciatyvų tik daugės“.
Šios iniciatyvos įgyvendinimas – mums visiems svarbus žingsnis link kultūros išsaugojimo, pilietiškumo skatinimo ir bibliotekų bendruomeniškumo didinimo.
