Vos tik ateina vasara, tuoj ima kirbėti mintis, kur įdomiausiai galima praleisti atostogas. Pailsėti, papramogauti, pakeliauti. Pažvelkime, kaip atostogavo panevėžiečiai tarpukariu.
Vienas mėgstamiausių kurortų buvo čia pat – Berčiūnai, įsikūrę Nevėžio ir Sanžilės upių santakoje. Kurorto statusą gavę 1933 metais Berčiūnai maudynėmis, grynu oru ir pramogomis viliojo įvairaus amžiaus ir visuomeninės padėties poilsiautojus. Čia suplaukdavo ir aukštuomenė, ir inteligentija, ir moksleivija. Vasaras Berčiūnuose leisdavo rašytoja, pedagogė, visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, vyskupas Kazimieras Paltarokas, poetė Salomėja Nėris su skulptoriumi Bernardu Buču, miesto bibliotekos vedėja Elžbieta Jodinskaitė ir kiti žinomi asmenys, kai kurie čia turėję nuosavas vilas.
Per atostogas panevėžiečius traukė ir nuostabaus grožio Anykščių kraštas: Antano Baranausko apdainuoti pušynai, kalvos, tyras Šventosios upės vanduo, legendomis apipintas Puntukas. Baigę mokslo metus, Anykščius aplankydavo Panevėžio miesto pradžios mokyklų moksleiviai, gimnazistai ir mokytojai. Juos domino ne tik gamtos grožis, bet ir turtingas kultūros paveldas, čia gyvenę ir kūrę literatūros milžinai.
Tolimesnės vietovės irgi domino Panevėžio gyventojus. Jie vykdavo į Lietuvos pajūrį, ilsėdavosi žymiausiame to meto kurorte Palangoje, kuri viliojo pramogų gausa, bet kartu reikalavo ir didesnių finansinių galimybių. Daugelis pakeliaudavo ir po kitus pajūrio miestus: Klaipėdą, Šventąją, Nidą.
Tarpukariu buvo populiarios šeimų vasaros kelionės automobiliais po Lietuvą. Kelionėn pasikvietusios bendraminčius, šeimos aplankydavo įvairius Lietuvos regionus ir juose esančius gamtos ir architektūros paminklus.
Daugiau nuotraukų ir išsamesnę informaciją apie panevėžiečių atostogas rasite portale „Panevėžio kraštas virtualiai“.
