Ar žinote, kaip vadinamas malonumo jausmas, patiriamas užuodžiant knygų kvapą, arba kodėl senovėje autorių vardai nebūdavo spausdinami ant knygų viršelių? Pateikiame keletą įdomių faktų, kurių žinojimas taps linksma pramoga leidžiant vasaros vakarus su draugais.
Senų knygų puslapiai dvelkia istorija, o malonumą suteikia ne tik skaitymas. Malonumo jausmas, patiriamas užuodžiant senų knygų kvapą netgi turi savo pavadinimą. Jis vadinamas bibliosmija. Sakoma, kad kai kurie žmonės dėl šio keisto potraukio gali įgyti priklausomybę.
Egzistuoja tikra Alisa iš knygos „Alisa stebuklų šalyje“. Realiame gyvenime mergaitės vardas – Alice Liddell. Knygos autorius Lewisas Carrolis artimai draugavo su mergaitės šeima. Alisa nuolat prašė pasakoti istorijas. Knygos istorija prasidėjo, kai autorius plaukė su mergaite ir dviem jos seserimis upe, o visas istorijos siužetas gimė autoriui plaukiant laivu į Oksfordą. Dėl šios mergaitės mes turime vaikų literatūros klasika tapusį romaną „Alisa stebuklų šalyje“.
Viktoro Hugo knygoje „Vargdieniai“ („Les Miserables“) egzistuoja ilgiausias kada nors publikuotas sakinys. Perskaitęs leidėjas nustebo ir nusiuntė autoriui laišką su klaustuku. Toks leidėjo poelgis nėra keistas, nes knygos sakinį sudaro net 823 žodžiai.
Šiuo metu didžiausia spausdinta knyga – tai 2003 metais išleistas Butano tomas – 60 kg sverianti knyga apie Azijoje įsikūrusią nedidelę izoliuotą Butano valstybėlę, kurios plotas yra panašus į Šveicarijos (angl. Bhutan: A Visual Odyssey Across the Kingdom). Ši knyga yra 2,20 m aukščio ir 1,5 m pločio, joje yra 112 puslapių. Vieno egzemplioriaus spausdinimo kaina 2003 m. siekė 2000 JAV dolerių.
Seniausia lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Ši 79 puslapių knyga išspausdinta 1547 m. sausio 8 d. Karaliaučiuje, I. Veinreicho spaustuvėje gotiškomis raidėmis. Spėjama, kad tiražas buvo 200–300 egzempliorių. Dabar išlikę du, iš kurių vienas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje.
Seniausia Lietuvoje spausdinta enciklopedija – 1608 m. Vilniuje Jono Protasevičiaus išleistas „Trumpas aprašymas, kas ką išrado ir žmonėms naudotis davė”. Ši 32 puslapių enciklopedija parašyta eiliuota lenkų kalba. Joje aprašyti 174 išradimai ir paminėta 180 išradėjų.
Seniausia biblioteka Lietuvoje – Vilniaus universiteto biblioteka. Biblioteka įkurta 1570 m. ir iki šių dienų išlikusi autentiškose erdvėse. Kartu su visais universiteto pastatais ir kiemeliais ji sudaro vieningą Vilniaus senamiesčio architektūrinį ansamblį, reprezentuojantį Lietuvos mokslo ir kultūros pažangos istoriją. Bibliotekoje saugoma daugiau nei 5 mln. dokumentų.
Anksčiau autorių vardai nebūdavo spausdinami ant knygų viršelių. Pirmųjų spausdintų knygų viršeliai buvo laikomi meno kūriniais. Ant jų būdavo gausybė piešinių, jie būdavo odiniai, netgi paauksuoti, todėl autoriaus pavardei vietos tiesiog nelikdavo.
Knygą „Tomo Sojerio nuotykiai“ rašytojas Markas Twainas parašė naudodamasis vien tik spausdinimo mašinėle. Tai pirmoji spausdinimo mašinėle sukurta knyga. Šis nelengvas darbas pareikalavo daug kantrybės ir daug rašalo juostų.
Žinote kitų įdomių faktų arba pastebėjote netikslumų? Kviečiame pasidalinti komentaruose.
Yra tokia Žmogiška biblioteka (Human library), kur galima klausytis žmonių pasakojimų „iš patirties”, o jie papasakos visą tiesą. Tai būdas panaikinti, išsklaidyti stereotipus, visos „Knygos“ sėdi prie apvalaus stalo ir dėvi geltonas šilko juostas, ant kurių parašyta „knyga“. „Knygų“ yra daug ir įvairių – Mafruha, Bangladešo pabėgėlis ir poetas; Irutė, lietuvė, turinti neįgalią dukrą arba Rafeik, narkomanas, kuris yra dar ir benamis. Ant sienos pakabinta lenta apibūdina kiekvieną gyvenimo istoriją ir nurodo, kas yra „prieinamas“, o kas yra „paimtas“. Plačiau yra čia https://humanlibrary.org/.