Liepos 19 d. Ignalinos viešosios bibliotekos projekto ,,Bažnyčių istorija žadina vaizduotę“ keliai nuvedė į ryčiausią Lietuvos pakraštį, į amžiną paribio žemę, į vieną seniausių Ignalinos rajono parapijų, kitąmet minėsiančią 520 metų jubiliejų – Tverečiaus Švč. Trejybės bažnyčią. Čia projekto dėka, švietėjišką paskaitą iš ciklo „Ateik ir naujai pažink“ „Bažnyčios pastatų simbolika nuo apaštalų laikų ir dabar“, skaitė VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas doc. dr., diakonas B. Ulevičius. Susirinkusiems diakonas atliko tris giesmes iš giesmių albumo ,,Benas ir Zigmas”.
Apie Tverečiaus bažnyčios istoriją, jos paveldą, čia tarnavusius kunigus pasakojo kunigas A. Domeikis, mokytoja N. Keraitienė. „Per keturis šimtus metų Tverečiuje ant šios kalvelės bažnyčia statyta ir atstatinėta keturis kartus. Ne taip ir daug, kai įvertini sudėtingas ir nuolat besikeičiančias istorines aplinkybes, pasakojo Nijolė. Pirmoji bažnyčios fundacija padaryta 1501 m. liepos 24 d. Ją pastatė bajoras Viešgaila. Iki Lietuvos krikšto čia meldėsi lietuviai kunigai – vaidilos. Nauja, taip pat medinė bažnyčia ir vienuolynas pastatoma garsaus didiko Petro Paco giminės, tačiau 1861 m. bažnyčia sudegė. Vėliau kilo sumanymas statyti mūrinę šventovę. 1900 m. klebonas Antanas Slabšinskas su inžinieriumi Nikolajumi Nikiforovu ir architektu Poklevskiu-Kozėla pradėjo statybos darbus. Bet vos spėjus užbaigti darbus, prasideda Pirmasis pasaulinis karas. Tverečius ilgam – trejiems metams – patenka į fronto liniją, gyventojai išvaromi, bažnyčia nukenčia: artilerijos sviediniai apnaikina bokštus, išlupamos ir į apkasus išnešamos grindys, langai. Po karo klebonas Slabšinskas su parapijiečiais 1924 m. bažnyčia atstatyta. Tačiau bažnyčia – ne vien pastatas, vidaus architektūrai jausmų suteikia dailė. Apie daugelį ankstesnėse bažnyčiose buvusių meno kūrinių sunaikino gaisrai. Tokio likimo išvengė, nes buvo perkeltas į vienuolyną, XVII a. nežinomo autoriaus nutapytas paveikslas „Mykolas Giedraitis“. Jis restauruotas 1975-1976 m. O parapijai minint 500 šimtų metų sukaktį, buvo restauruota XVI a. barokinė skulptūra „Šv. Kristoforas“. Šis personažas retas Lietuvos dailėje. Kitos meno vertybės bažnyčioje datuojamos XIX amžiumi: tai paveikslai „Apaštalas Judas Tadas“, „Šv. Magdalena“, „Šv. Jono Kantiečio stebuklas“, didysis neogotikinis altorius ir sakyklą, kuriuos 1931-1932 m. restauravo broliai Adolfas ir Alfonsas Vitėnai. Tik papūtus Atgimimo vėjams 1989 m. pradėtas bažnyčios vidaus erdvės dekoravimas. Šiam darbui atlikti pakviesti kauniečiai Vidas Sebeckas, kuris padarė projektus, ir Adolfas Ginaitis, kuris juos įgyvendino. 1990 m. buvo nuvalyti ir naujai perdažyti altoriai. Šį darbą atliko Laima Sebeckienė.
„Tačiau pati svarbiausia bažnyčios atrama – žmonės. O juos telkia ir vienija kunigai. Apie čia dirbusius kunigus daugiau žinių turime iš XIX a. pabaigos, spaudos draudimo laikų, kai 1882 m. į parapiją paskirtas klebonas Jonas Burba. Nuo pirmųjų dienų su žmonėmis kalbėjęs ir pamokslus sakęs tik lietuviškai. Be to, jis tapęs ir knygnešių globėju: skatinęs ir palaikęs Tverečiuje gyvenusį Aleksandrą Telyčėną-Lazinką, Augustiną Janutėną iš Guntauninkų, Praną Malinauską, Mykolą Gylį iš Vosiūnų, Pranciškų Voldemarą iš Dysnos, zakristijoną Adomą Čekutį. Šis kunigas buvo laikomas vienu geriausių Vilniaus vyskupijos pamokslininkų. Kunigas Antanas Slapšys – Slabšinskas, praleidęs čia arti trijų dešimtmečių, atlaikęs dabartinės bažnyčios statybos ir atstatinėjimo po karo vargus, puoselėjęs lietuvišką kultūrą. Jis mirė Tverečiuje 1926 m. Palaidotas bažnyčios šventoriuje. Antkapis paženklintas prasmingu įrašu: Kas daugelį mokė teisybės, žibės kaip žvaigždės per amžius.
Kunigai parapijoje dažnai buvo keičiami. Kunigas Steponas Tunaitis čia ištarnavo 36 metus. Atsiminimuose rašoma: „Kai atvykau čia dirbti, bažnyčioje vargonų nebuvo: pirmuosius nusinešė Pirmasis pasaulinis karas, o antruosius, jau pusiau padarytus, pasiglemžė Antrojo pasaulinio karo audros. Šventovė, kurioje labai gera akustika, be vargonų buvo kaip kurčia. Savo vargonus rinkome iš gabaliukų, padedant geriems žmonėms, nors neturėjome nei meistrų, nei pinigų. Apvažiavau vargonų meistrus, iš jų daug pasimokiau. Surinkti vargonus padėjo turintys patirties žmonės. Visas šis procesas užtruko apie šešiolika metų. Vargonus vertinę specialistai, tarp kurių buvo ir vargonų muzikos atlikimo virtuozas Bernardas Vasiliauskas, liko patenkinti. 2008 m. vargonus remontavo A. Šauklys. Prieš dešimtmetį kunigą Steponą pakeitęs klebonas Antanas Domeikis toliau rūpinasi šventove: stogo remontu po audros, senų stogo konstrukcijų keitimu bei dažymu, šventoriaus tvoros tvarkymu.
Dietkauščiznos filialo vyresn. bibliotekininkė V. Lazareva kartu su Tverečiaus krašto bendruomene parengė lankstinuką, skirtą TVEREČIAUS ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIAI – 115, kuris renginio metu išdalintas susirinkusiems.
Projektas tęsiasi. Ir toliau gilintis į mūsų šventovių paslaptis, suprasti jų slėpinius, pažinti etninę kultūrą ir bažnyčių kultūros paveldą padės istorikai, dvasininkai, profesionalūs menininkai, informacinės priemonės bei bibliotekininkų surinkta kraštotyrinė medžiaga.
Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija
