Kad bibliotekos būtų saugios, svarbu tiek darbuotojams, tiek lankytojams. Tačiau dabartinės COVID-19 pandemijos metu ne visuomet lengva rasti būdus, kaip efektyviausiai dezinfekuoti paviršius.
Dabartinė situacija neturi precedento. Specialistai, turintys patirties nustatant ir atitaisant kolekcijos pažeidimus, teigia, kad trūksta istorinės informacijos apie bibliotekų fondų dezinfekavimą. Nepaisant kai kurių pavyzdžių, pateiktų 2019 m. straipsnyje „Smithsonian Magazine“, Masačusetso bibliotekos specialistas Evanas Knightas sako, kad istorinių duomenų yra labai mažai. „Iš ankstesnių epidemijų nieko nėra skelbiama ar dalijamasi“, – sako jis.
Ši situacija yra iššūkis, plėtojant mokslinius tyrimus. Sausio mėnesio „Journal of Hospital Infection“ atliktame tyrime teigiama, kad koronavirusai, panašūs į SARS-CoV-2, COVID-19, gali išlikti ant kai kurių paviršių (tokių kaip metalas, stiklas ir plastikas) net devynias dienas, o ant popieriaus keturias ar penkias dienas. Tuo tarpu naujausi Nacionalinių sveikatos institutų duomenys rodo, kad SARS-CoV-2 aerozoliuose galima aptikti iki trijų valandų, iki keturių valandų ant vario, iki 24 valandų ant kartono, ir galbūt nuo dviejų iki trijų dienų ant plastiko ir nerūdijančio plieno.
Pandemija kelia ir filosofinio pobūdžio iššūkių. „Sunku suderinti šios pandemijos visuomenės sveikatos reikalavimus su mūsų misija“, – sako Fondų restauravimo skyriaus direktorius Jacobas Nadalas iš Kongreso bibliotekos, kuri uždaryta nuo kovo 12 d iki gegužės 11 d. „Liūdna matyti, kaip ši liga verčia mus atsitraukti būtent tuo metu, kai mes kaip tik norime paspartinti savo veiklą“.
Laikas yra geriausia dezinfekavimo priemonė
Asitraukimas šios pandemijos atveju gali būti geriausia gynyba prieš vis dar kylančią grėsmę. Pati paprasčiausia, saugiausia ir pigiausia dezinfekavimo priemonė yra laikas. „Ši pandemija daugeliui yra unikali situacija, todėl apie dezinfekavimą ir konkrečiai šį virusą mes žinome nedaug. Mūsų nuomone, geriausia šiuo atveju yra profilaktika arba prevencinės priemonės“, – sako Evanas Knightas.
Floridos universiteto George’o Smatherso bibliotekų fondų išsaugojimo skyriaus direktorius Fletcheris Durantas siūlo visoms bibliotekoms vadovautis kovo 17 d. Amerikos bibliotekų asociacijos rekomendacija laikinai užsidaryti nuo visuomenės. „Geriausia dezinfekavimo priemonė yra izoliacija mažiausiai 24 valandas, o geriausia 14 dienų. Tai tiesiog geriausias ir saugiausias dalykas, kurį šiuo metu galime padaryti mes, bibliotekininkai“, – sako jis. Pasak F. Duranto, šiuo atveju kalbama ir apie bibliotekų, ir apie visuomenės apsaugą. „Bibliotekos galėtų būti ligos plitimo rizikos veiksnys, o tai, be tiesioginio poveikio sveikatai, galėtų sumažinti visuomenės pasitikėjimą bibliotekomis“, – sako jis.
Bibliotekos turėtų likti uždarytos, kol nebus pašalinta visuomenės užsikrėtimo rizika. „Geriausias planas prieš virusą yra karantinas“ – sako J. Nadalas.
Valymas ir dezinfekavimas
Kai kurios bibliotekos visgi atsisako visiško karantino sąlygų ir kai kurie darbuotojai turi būti darbo vietoje. Bibliotekos teikia paslaugas, naudodamos dezinfekcines medžiagas. Tokiais atvejais būtini papildomi dezinfekavimo metodai.
Kietus paviršius, tokius kaip stalviršiai, durų rankenos, knygų grąžinimo įrenginiai ir kompiuteriai, reikia valyti profesionaliai. Ekspertai pažymi, kad virtualios realybės ausinės laikytinos ypatingu rizikos veiksniu, tad bibliotekos turėtų laikinai atsisakyti jų naudojimo. „Jei įmanoma, pasamdykite profesionalią valymo tarnybą, kuri yra tinkamai apmokyta ir kuri naudoja specialias apsaugos priemones, atlikdama šį darbą. Šiuo metu reikia laikytis ypatingo atsargumo“, – sako J. Nadalas.
Visi bibliotekoje šiuo metu dirbantys darbuotojai turėtų kruopščiai plauti rankas, ypač tvarkydami knygas ar bet kokius kitus bendrai naudojamus objektus bibliotekoje. „Nėra tyrimų, kurie konkrečiai atsakytų į klausimą, ar koronavirusas gali būti perduodamas nuo įprastų paviršių, dažniausiai sutinkamų bibliotekose, tokių kaip popierius, knygų viršelių audiniai ar poliesterio aplankalai knygoms apsaugoti Turime ieškoti kokybiškos, patikimos informacijos ir kritiškai ją įvertinti, kad įsitikintume, jog ji gali atsakyti į mums šiuo metu rūpimus klausimus.“, – teigia J. Nadalas.
Kaip nesugadinti knygų
E. Knightas sako, kad bibliotekininkai turėtų būti atsargūs, naudodami valymo priemones ant knygų ir kitos galimai trapios bibliotekos medžiagos. „Aš nežinau, koks valiklis ar dezinfekavimo priemonė daro mažiausią žalą, ypač tiems objektams, kurie turi akivaizdžią išliekamąją vertę“, – sako jis, aiškindamas, kad knygos, kurios valomos ir dezinfekuojamos priemonėmis, kurių sudėtyje yra vandens, gali būti paveiktos vandens, taip pat yra rizikos, kad bus pažeistas jų įrišimas. „Knygos, suvyniotos į poliesterį ar polietileną, gali būti geriau išvalomos ir dezinfekuojamos. Valymo priemones tikriausiai atlaikys ir knygų įrišimas. Bet vėlgi, jei ketiname išvalyti ir dezinfekuoti kolekcijas, net ir daugiasluoksnes apimtis, turėtume suprasti, kad kolekcija bus apgadinta“, –priduria jis.
Akivaizdu, kad tam tikri metodai vis tiek gali būti neveiksmingi. „Dažnai klaidingai įsivaizduojame, kad viruso dezinfekcijai visame objekte pakanka užpurkšti dezinfekcinės priemonės (lizolio, alkoholio, baliklio) tik ant jo viršaus“, – sako D. Durantas.
Ultravioletinė šviesa dėl didelio intensyvumo taip pat pavojinga kolekcijoms. Kadangi sunku patvirtinti, kad tikrai kiekvienas puslapis buvo veikiamas ultravioletinių spindulių, pastangos tokiu būdu kovoti su virusu gali būti bevaisės. „Nustatyta, kad ultravioletinis baktericidinis švitinimas yra veiksmingas esant 2–5 milidžauliams kvadratiniame centimetre [mJ / cm2]. Tačiau taikant šią priemonę įrištoms knygoms beveik neįmanomas efektyvus poveikis. Tai tikrai nėra taip efektyvu, kaip tiesiog neliesti knygų mažiausiai 14 dienų“, – sako D. Durantas.
Net kai bibliotekos ir toliau mokosi naujų kolekcijų išsaugojimo procedūrų, tam tikri dalykai nesikeičia. „Dabar tinkamas laikas galvoti apie bibliotekų, kaip atminties ir kultūros saugotojų tvarkytojų, vaidmenį, – sako J. Nadalas. – Tam tikrą laiką mes būsime uždaryti, dėl to nukentės mūsų nuolatinės tarnystės etika. Laikyti fondus karantine ir neleisti jais naudotis bus nemalonu. Bet mes saugome istoriją, o šiuo metu svarbiausias mūsų įsipareigojimas yra būti tikriems, kad tai, kas mums patikėta saugoti, turi ateitį “.
Parengta pagal americanlibrariesmagazine.org straipsnį.
Kiti šaltiniai
- BBC ir NPR straipsniai apie tai, kiek laiko koronavirusas išsilaiko ant paviršių ir kaip juos valyti;
- Šiaurės rytų dokumentų apsaugos centro geroji patirtis karantinuojant ir dezinfekuojant grąžintas bibliotekos knygas;
- Masačusetso valstybinio pasirengimo ekstremalioms situacijoms gairės apie kolekcijų izoliacijos strategijas;
- Masačusetso bibliotekų komisijos valdybos parengta priemonė „COVID-19 Response LibGuide“;
- Nacionalinio technologijų ir mokymo centro vaizdo įrašas apie kultūros išteklių dezinfekavimą;
- Amerikos bibliotekų asociacijos sukurtas puslapis apie pasirengimą pandemijai bibliotekose, taip pat bibliotekų kolekcijų ir techninių paslaugų tvarkymo vadovas;
- Nacionalinis humanitarinių mokslų fondas siūlo per artimiausias savaites naudoti „Twitter“ žymą #CovidCollectionsCare, kad gautumėte daugiau informacijos.
