Bibliotekoje vykęs vakaras „Išeiti ir pasilikti. Arvydo Šliogerio asmenybė ir idėjos“ kaip mozaiką dėliojo vieno iškiliausių Lietuvos filosofų prof. Arvydo Šliogerio vertybes, įžvalgas, svarbiausius gyvenimo darbus. Perprasti jo asmenybės ir filosofijos gelmę padėjofilosofo mokiniai doc. dr. Naglis Kardelis ir doktorantai: Mantautas Ruzas, Justas Kučinskas (vakaro moderatorius), režisierius Vytautas Balsys, Remigijus Balčiūnas. Renginyje dalyvavo filosofo žmona Zita Šliogerienė.
Tuo pat metu I a. erdvėse atidaryta paroda, skirta Lietuvos mokslų akademijos nariui, habilituotam humanitarinių mokslų daktarui, Vilniaus universiteto profesoriui, filosofui Arvydui Šliogeriui atminti. Parodoje „Išeiti ir pasilikti. Arvydo Šliogerio asmenybė, darbai ir idėjos“ eksponuojami filosofo autoriniai filosofijos veikalai, jo vertimai, straipsniai, literatūra apie jį, fotografijos, jam skirti eilėraščiai, ekslibrisai ir kt. Daugiau skaitykite portale „Panevėžio kraštas virtualiai“.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė, pradėdama renginį, sakė besidžiaugianti ir besididžiuojanti filosofo glaudžiais ryšiais su Bitės biblioteka, kuriai jis padovanojo savo rankraštyną.
Apie lobius perduotus Bitės bibliotekai kalbėjo renginių organizatorė Elvyra Pažemeckaitė. Čia saugomi 260 dokumentų originalai, datuojami nuo 1973 m. iki 1990 m. Ji priminė iškilaus filosofo ilgus metus trūkusį gražų bendravimą su biblioteka, jo atsivėrimus ir prieštaras, surengtas paskaitas, parodą, susitikimus su gimtojo Panevėžio žmonėmis.
„Arvydas Šliogeris yra ateities filosofas“, – teigė Justas Kučinskas, šia lakoniška fraze nusakęs pačią savo Mokytojo esmę. Renginio moderatorius prisiminė paskutinį susitikimą su A. Šliogeriu ligoninėje, jo gebėjimą suvenyre (nors šiaip jis tokių dalykų nemėgo) iš Atėnų – kolonoje įžvelgti Antikos ir šiandienos pasaulio grožį bei šviesą.
Apie A. Šliogerį tą vakarą jo mokiniai kalbėjo kaip apie Asmenybę, Mokytoją, Vedlį filosofijoje, apie autoriaus ir jo veikalų santykį, apie filosofo idėjas. J. Kučinsko teigimu, kiekvienam mokiniui filosofas parodęs jo kelią, suteikęs drąsos apginti savo individualumą, suteikęs kalbą ir formą.
„A. Šliogerio nukaltas terminas Esmas labai tinka filosofo būsenai įvardinti, jis yra esantis su mumis. Tokio lygio filosofai kaip A. Šliogeris atsiskleidžia ryškiau, raiškiau, kai jie būna išėję. Tai kaip aukštas kalnas, kurį geriausiai pamatome, kai stovime nuo jo tam tikru atstumu. Tai unikali figūra mūsų kultūroje, kokios daugiau neturime ir neaišku, ar kada nors turėsime,“ – teigė jo mokinys doc. dr. Naglis Kardelis, kuris, remdamasis filosofinės minties originalumo ir filosofinių intuicijų savitumo kriterijumi, savo Mokytoją įvardino kaip iškiliausią visų laikų Lietuvos filosofą, kuris priklauso visam pasauliui. Pasak dr. N. Kardelio, A. Šliogeris išmokė žvelgti į Esmo liepsnovaizdį, kvietė atsiriboti nuo kasdienės patirties, o filosofuoti iš giliosios patirties, nesekti niekieno pėdomis.
Doktorantas Mantautas Ruzas pasakojo, kaip filosofo paskaitos pakeitė mąstymo ir matymo kampą, davė daug naujo ir radikalaus. A. Šliogeris buvo sudėtingų filosofinių tekstų vertėjas, pirmasis į Lietuvą atnešęs M. Haidegerio tekstus, išvertęs vieną sudėtingiausių G. V. F. Hėgelio veikalų.
Pasak režisieriaus Vytauto Balsio, A. Šliogerio filosofija – žmogaus stovėsena pasaulyje tarp dviejų upės krantų Niekio ir Esmo, stokojanti stovėsena, nes žmogus visad gundomas. „Su Arvydu galėjai kalbėti apie viską, bet turėjai žinoti, ko nori paklausti. Tie susitikimai buvo maitinantys sielą“, – sakė režisierius.
Emocingą ir ilgą pranešimą apie bendravimą su filosofu A. Šliogeriu, apie jo idėjas, apie filosofinius tekstus ir jų suvokimą perskaitė Remigijus Balčiūnas.
Bibliotekoje vykęs vakaras leido įsigilinti į filosofo pasaulį ne tik per jo mokinius, bičiulius, bet ir per jo paties įžvalgas, nes ekrane galėjome matyti jo veidą, girdėti balsą, o filmuota medžiaga apėmė gana platų laikotarpį.
