„Mums atrodė, kad Mamertas ir Bronius turės būti mūsų kartos akademinis užnugaris ir skydas prieš galimus antpuolius. O jų netekus, mes taip ir palikome našlaičiai, tiek vyresniųjų, tiek jaunesniųjų literatūrologų studijiniu-akademiniu požiūriu beveik neliesti…“
Kazys Bradūnas
Pasak buvusio biržiečio literatūrologo Virginijaus Gasiliūno, Pirmosios Lietuvos (tarpukario) laikotarpio jaunuoliai besimokę Biržų, vienoje geriausių to meto Lietuvoje, gimnazijoje, vėliau geriausiuose universitetuose, nebuvo pasyvūs savo šalies gyvenimo stebėtojai. Būdami dar labai jauni, 19-25 metų, drąsiai kūrė gimtosios šalies kultūrą, gilinosi į istoriją, filosofiją, pažangią ekonomiką, turėjo tikslą kilti ir kelti Lietuvą, visą atnaujinti su Dievo pagalba. Dauguma jų buvo nuoširdžiai tikintys. Kazimieras Vasiliauskas, Bronius Krivickas, Mamertas Indriliūnas – tai ir šiandien su pagarba minimos asmenybės. Todėl mažiausiai ką galime padaryti, tai pagerbti šių kraštiečių atminimą gilinantis į jų kūrybą, apmąstant jų nuveiktų darbų prasmę, jų pasišventimo Tėvynei įtaką mūsų pačių lemtingiems sprendimams. Turime pavyzdžius, o ar norime, ar gebame sekti? Tebūna tai siekiamybė!
M. Indriliūnas – žvalus, labai gabus Vabalninko krašto vaikas, itin reto atsakingumo, ankstyvos brandos Biržų Antano Smetonos valstybinės gimnazijos mokinys, imlus, literatūrai ir kalboms pasišventęs, perspektyvus Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų studentas, tvirtas Lietuvos pasipriešinimo sąjūdžio partizanas, nedovanotinai anksti žuvęs sūnus, brolis, draugas.
Sausio 28 dieną minėsime šio iškilaus kraštiečio 100-asias gimimo metines. Profesorius Povilas Gaidelis straipsnyje „Didvyriai nemiršta“ (http://www.llks.lt/pdf2/Gaidelis%20-%20apie%20Indriliuna.pdf ) rašo, kad „Mamertas Indriliūnas buvo visada tylus, uždaras, susimąstęs romantikas. Jis puikiai išmanė lietuvių literatūros teoriją. Ieškojo egzistencinės prasmės ne tik literatūroje, bet ir mene. „Išeiti į mišką“ M. Indriliūnas suvokė kaip savo kartos iššūkį, kaip Dievo išbandymą, skirtą jo kartai, kaip esminį gyvenimo vertybių patikrinimą. Nors karas visai nesiderino su jo humanitarine ir romantine prigimtimi.“
Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka šiemet vykdo tęstinį projektą „Mūzos ir ginklo broliai: atmintis gyva“, kurį finansuoja Lietuvos Kultūros taryba ir Biržų rajono savivaldybė. Projektas skirtas rašytojui – partizanui M. Indriliūnui prisiminti, pažinti, pagerbti. Tuo pačiu bus kur kas plačiau, atidžiau gilinamasi į rašytojų, rezistencinės kovos dalyvių kūrybinį palikimą lietuvių literatūroje.
Pirmoji projektinė veikla – jau sausio 31 dieną. Tą dieną biblioteka kviečia į konferenciją „Mūzos ir ginklo broliai: atmintis gyva“. Jos metu bus kalbama ne tik apie pokario metų rezistenciją, bet ir apie Baltijos šalių okupacijos traktavimo aspektus paskutiniaisiais mėnesiais. Analizuosime rašytojų partizanų kūrybos sugrįžimą ir aktualumą po 1990 metų, aptarsime rezistencijos temą lietuvių išeivijos ir šiuolaikinėje lietuvių literatūroje. Prisiminsime mūsų rajono rašytojus partizanus, o didžiausią dėmesį skirsime Mamerto Indriliūno raštų pristatymui.
Konferencijoje laukiame visų, kam brangus M. Indriliūno ar kitų kovotojų žodžiu ir ginklu atminimas. Labai tikimės, kad konferencijoje nagrinėjamos temos bus įdomios atidžiau žvelgiantiems į mūsų šalies, rajono, literatūros istoriją, kad ja susidomės jaunąją kartą ugdantys pedagogai ir savo pavyzdžiu paskatins konferencijos darbe dalyvauti vyresniųjų klasių mokinius. Dauguma prisimename posakį nežinodamas praeities, negali kurti ateities, tad nepraleiskime progos ŽINOTI.
Liuda Prunskienė, vyresn. bibliotekininkė
