Kviečiame į išeivijos dailininko ekspresionisto Prano Lapės (1921–2010) parodos atidarymą.
Pranas Lapė savo kūrybos stiliaus pasirinkimą pagrindžia šiais žodžiais: „Tapydamas jaučiuosi kaip Kolumbas, kuris plaukė į Indiją, o atrado Ameriką“. Dailininkas niekada neeskizavo ir kūrė figūrinę tapybą. Vėliau, P. Lapei pavyko prisijaukinti kitą meno kryptį, kuri ilgainiui tapo jo vizitine kortele…
Šiandien Pranas Lapė dailės pasaulyje geriausiai žinomas, kaip abstrakčiojo ekspresionizmo atstovas. „Išorinės tikrovės objektai jo tapybos darbuose virsta vaizduotės artefaktais“, dailininko darbus apibūdina Ramūnas Čičelis. Pasak jo, ypač išraiškingi Prano Lapės istoriniai paveikslai –emociškai paveikūs, priekaištingai primenantys praeitį, tačiau jos nekonkretinantys. „Dėl labai stiprios ekspresijos P. Lapės kūriniai […] įtraukia ir užgriūva kaip tai, ko neįmanoma ir nereikia verbalizuoti“, sako R. Čičelis. Rodos, šį dailininko talentą pasaulis vertino…
Jaunystę praleidęs gimtojoje Klaipėdoje, P. Lapė kūrybinį kelią pradėjo Kauno taikomosios dailės institute, kur studijavo 1941–1943 metais. 1944 metais, artėjant antrajai sovietinei okupacijai, pasitraukė į Vakarus. 1945–1946 metais tęsė studijas Stokholme, privačioje Anderso Beckmano mokykloje, kur 1946–1949 metais dėstė piešimą. Švedijoje sukūrė kelis didelio formato sieninės tapybos kūrinius viešosiose erdvėse (1948 m. apipavidalino Pasaulio sporto parodą, o 1949 m. Pasaulio medicinos seserų kongreso salę). Nuo 1949 metų pabaigos gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.
P. Lapė dirbo tokiose Niujorko leidyklose, kaip „Donbleday“, „Scribners“ ir „Random House“. Sukūrė daugiau nei 300 knygų viršelių švedų, amerikiečių ir lietuvių kalba išleistoms knygoms. Iliustravo Antano Baranausko „Anykščių šilelį“ (1961 m.), Maironio „Balades“ (1966 m.), Algimanto Mackaus „Augintinių žemę“ (1984 m.), Antano Gustaičio „Pakelėje į pažadėtąją žemę“ (1986 m.) ir kt. Kūrė sieninę tapybą, scenografiją, lakštinės grafikos kūrinius – estampus.
1957 metais, gavęs pasiūlymą parengti dailės mokymo programą, persikėlė į Rowaytono miestelį Konektikuto valstijoje. Po 14 metų P. Lapės sudarytą meno programą Naujosios Anglijos nepriklausomų mokyklų ir kolegijų vertinimo komisija pripažino labai sėkminga ir viena stipriausių.
P. Lapė visą savo laiką tapybai skyrė nuo 1978 metų, atsisakęs pedagogo darbo ir apsigyvenęs Chamberlaine, Meino valstijoje. Dailininkas surengė individualias kūrybos parodose Long Ailende (1965 m.), Čikagoje (1969 m.), Niū Kenane (1980 m.), Brukline (1981 m.), Bostone (1985 m.), dalyvavo grupinėse lietuvių išeivijos dailės parodose.
Dailininkas neprarado šiltų jausmų Lietuvai – šaliai atgavus nepriklausomybę, 1998 metais grįžo gyventi į gimtinę. Kūrėjo nuopelnai buvo pripažinti ir įvertinti – 2008 metais P. Lapė apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi už uolų darbą visuomeninėje veikloje.
Pranas Lapė mirė 2010 metais. Dailininko valia, palaidotas šeimos kapuose Veiviržėnuose, Klaipėdos rajone.
Nors kūrėjo nebėra, jo darbai vis dar kalba. Ateikite pasiklausyti!
Paroda veiks iki gruodžio 4 dienos.
–––––
Eksponuojami darbai iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų.
Renginys iš projekto „Maža žemėlapyje, didi pasaulyje“, skirto pasaulio lietuvių metams.
Rėmėjai:
Lietuvos kultūros taryba
Panevėžio miesto savivaldybė
Informuojame, kad renginių metu visuomenės informavimo tikslu gali būti fotografuojama ir filmuojama, todėl Jūs galite būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Renginių nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti skelbiami renginio organizatorių interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose bei platinami įvairiose žiniasklaidos priemonėse.
