Arvydas Šliogeris, rugsėjo 12 dieną švenčiantis 75-ąją jubiliejinę sukaktį, – vienas iškiliausių šiuolaikinių Lietuvos filosofų. Iš Panevėžio kilęs Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, buvęs ilgametis Vilniaus universiteto profesorius yra panevėžiečių ypač gerbiamas, vertinamas ir visada labai laukiamas. Bibliotekos organizuojami renginiai, kuriuose jis susitinka su skaitytojais, pristato savo veikalus, diskutuoja, yra vieni mėgstamiausių, visada vykstantys perpildytoje bibliotekos salėje. Kiekvienas toks susitikimas – didelė šventė filosofijos gurmanams.
Gyvenimas sostinėje, studijos, profesūra Vilniaus universitete nenuslopino filosofo sentimentų gimtinei. Mums ypač džiugu, kad nuosavą rankraštyną A. Šliogeris patikėjo saugoti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai. Šiame rankraščių fonde saugoma A. Šliogerio filosofinių veikalų, vertimų, paruošiamoji medžiaga ir rankraščiai, recenzijos, eilėraščiai, atsiminimai, laiškai, fotografijos.
2014-ųjų metų Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinime filosofui jo 70-ojo jubiliejaus proga pažymima, jog A. Šliogeris yra vienas unikaliausių ir talentingiausių Lietuvos žmonių. Šalies vadovės teigimu, mąstanti ir kurianti Lietuva neįsivaizduojama be šio filosofo kūrybingo ir kritiško mūsų kasdienybės vertinimo, iš kurio kiekvienas galime pasimokyti ne tik išminties, bet ir pagarbos gamtai, savo kalbai ir žemei. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bendruomenė, prisidėdama prie šio įžvalgaus Prezidentės vertinimo, nuoširdžiai sveikina mūsų žymųjį kraštietį su jubiliejumi – gyvuokite, kurkite ir atminkite, kad esate visada laukiamas Panevėžyje ir mūsų bibliotekoje.
Apie A. Šliogerį
Biografijos faktai
Gimė 1944 09 12 Panevėžyje pedagogų šeimoje.
1962 m. aukso medaliu baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar Vytauto Žemkalnio gimnazija).
1962–1967 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Cheminių technologijų fakultete.
1970–1973 m. studijavo Vilniaus universiteto Filosofijos katedros doktorantūroje.
1973–2012 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 2003–2012 m. – Filosofijos katedros vedėjas. Nuo 2012 m. profesorius emeritas.
Habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (1987), profesorius (1990), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2007).
Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų kryptys: filosofijos istorija; metafizikos prigimtis ir esmė; mass media metafiziniai pagrindai; kalbos filosofija; meno kūrinio prigimtis; technomokslo ištakos.
Mokslinė ir kūrybinė veikla
A. Šliogeris – vienas iškiliausių ir produktyviausių šiuolaikinių lietuvių mąstytojų, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas, eseistas, daugelio filosofijos knygų ir vadovėlių autorius. Pirmoji knyga „Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“ pasirodė 1985 m. Kiti svarbesni darbai: „Daiktas ir menas: du meno kūrinio ontologijos etiudai“ (1988, 2-asis leid. 2016), „Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai“ (1990, 2-asis leid. 2006), „Sietuvos: eseistikos rinktinė“ (1992), „Post scriptum: iš filosofinių dienoraščių“ (1992), „Konservatoriaus išpažintys“ (1995), „Transcendencijos tyla: pamatiniai filosofijos klausimai“ (1996, 2011), „Niekio vardai: septyni antropotopijos etiudai“ (1997), „Alfa ir Omega: ontotopijos metmenys“ (1999), „Kas yra filosofija?“ (2001), „Niekis ir Esmas“ (2 t., 2005, 2-asis leid. 2017), „Bulvės metafizika“ (2010), „Lietuviškosios paraštės“ (2011), „Pokalbiai apie esmes“ (2013), „Kasdienybės metafizika: iš filosofo dienoraščių“ (2016) ir kt.
A. Šliogerio sudaryti leidiniai: „Egzistencijos filosofija: istorija ir dabartis“ (1981), „Martynas Heidegeris. Rinktiniai raštai“ (1992), „Gairės: mokytojams ir moksleiviams“ (su V. Daujotyte, 1992).
Į anglų kalbą išversti ir užsienyje išleisti jo veikalai „Niekio vardai“ („Names of Nihil“. Amsterdam; New York, 2008), „Daiktas ir menas“ („The thing and art“. Amsterdam; New York, 2009), „Filosofijos likimas“ („The fate of philosophy“. New York , 2011).
Filosofas parašė per 100 straipsnių ir esė apie filosofijos prigimtį, lietuvių egzistencinę, Vakarų kultūros filosofijos pamatus, meno kūrinio ontologiją ir meninės kūrybos fenomeną, šiuolaikinę lietuvių kultūrą, senovės graikų, klasikinę vokiečių, idealistinę rusų, XX a. lietuvių, egzistencinę, dabartinę prancūzų filosofiją.
Į lietuvių kalbą išvertė klasikinės ir šiuolaikinės filosofijos veikalų – Karlo Poperio, Martino Haidegerio, Georgo W. F. Hėgelio, Artūro Šopenhauerio, Frydricho Nyčės, Hannah Arendt, Albero Kamiu, Karlo Markso, Karlo Jasperso, Roberto A. Dalio, Haroldo J. Bermano, Johno Lechte – veikalų.
Filosofas daug prisidėjo kuriant šiuolaikinę filosofinę lietuvių terminiją ir ugdant Lietuvos filosofus, aktyviai reiškėsi kaip lietuvybės ir lietuvių kalbos visuomeninio statuso gynėjas, šiuolaikinės Vakarų visuomenės, tuo pačiu, ir Lietuvos raidos procesų įžvalgus apmąstytojas ir taiklus kritikas.
Veiklos įvertinimas bei apdovanojimai
2002 m. – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už knygas „Daiktas ir menas“ (1988), „Būtis ir pasaulis“ (1990).
2005 m. – labiausiai Vilniaus miestui nusipelniusio žmogaus apdovanojimas – Šv. Kristoforo statulėlė – už nuopelnus mokslui.
2010 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Negatyvumo problema filosofijoje“ (1998–2010).
2016 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
Nuotraukoje – Arvydas Šliogeris Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. 2010 m.
V. Benašo nuotrauka.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus informacija
