Mįslės – įdomi ir linksma lietuvių tautosakos dalis. Gili išmintis, veržlus humoras spindi šiame tautosakos žanre ir linksmindamos ir pamokydamos. Eidama iš lūpų į lūpas, iš kartų į kartas jų paplisdavo daugybę variantų. Ir nežinia, kuri buvo pirmoji, seniausioji. Mįslių minimas įdomi ir linksma pramoga, kurios įminimas ar neįminimas nulemdavo žmonių likimus.

Mįslių minimas praturtina vaikų vaizduotę, suaktyvina mąstymą. Tai – auklėjamoji – lavinamoji žaidimo formos priemonė. Jas minti mėgsta ir vaikai ir jaunimas. Tuo galima buvo įsitikinti, nes „Mįslių popietė“ vykusi vaikų dienos centre „Draugai“ vaikus išjudino ir pralinksmino. Pakaitomis vaikai vieni kitiems iš knygų perskaitę mįslę, ją užduodavo. Menant, jie tarpusavyje rungtyniavo, spėliodavo paslėptą mintį, lavino savo protą ir vaizduotę.

Vėliau vaikai iš spalvoto popieriaus kūrė „Mįsliukus“.

Nijolė Pilac, Ligoninės bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė
Nuotrauka autorės