Jau trečius metus veikiantis, lankytojų pamėgtas Bitės knygų klubas kviečia kartu žengti į naująjį skaitymo sezoną. Šiais metais klube lankytojų laukia ne vien gurmaniška literatūra ir įtraukiančios diskusijos, bet ir turtinga kultūrinė programa.
Dalinamės Bitės knygų klubo vadovės dr. Jūratės Baltušnikienės tekstu, publikuotu pavasarį Panevėžio kultūros žurnale „Senvagė“ ir kviečiame prisijungti prie klubo!
Knygų klubai leidžia įvykti tikram literatūros stebuklui „Senvagė“
Vyresni panevėžiečiai puikiai prisimena Lietuvos nepriklausomybės išvakarėse aktyviai veikusią Knygos bičiulių draugiją. Miesto skyriui vadovavo viena iš Sąjūdžio ir Atgimimo pirmeivių, šauni kultūros darbuotoja Jerutė Vaičekauskienė. Inteligentijai tai buvo tikras šviesos spindulys ir kelrodis anuomet deficitinės literatūros pasaulyje. Ilgainiui to nebereikėjo. Atvirkščiai, dabar kalbama apie leidybinę perprodukciją, negailestingą rinką ir… skaitymo krizę. Kita vertus, galima manyti, kad laisvoje modernioje visuomenėje išsigrynina tikrieji žmonių pomėgiai ir poreikiai. Todėl nieko nuostabaus, kad įvairiausių sporto klubų, muzikos, dailės studijų, asociacijų, būrelių, kitokių susivienijimų sąrašą pastaraisiais metais vis dažniau papildo knygų klubai. Vienas tokių štai jau treti metai veikia Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. Neseniai toje pačioje bibliotekoje radosi vaikų ir jaunimo knygų klubai, pokalbiams apie knygas savo lankytojus buria „Kavos dėžutė“. O kiek dar nežinome…
Prieš dvejus metus įkurto klubo idėja gimė siekiant surasti bendraminčių, su kuriais būtų galima aptarti perskaitytus kūrinius, pasidalyti įvairiomis įžvalgomis ir potyriais apie perskaitytas knygas. Labai džiaugiuosi, kad pavyko suburti gražų geros literatūros mylėtojų būrį.
Galime prisiminti juokingą, bet labai gilią Mikės Pūkuotuko mintį: „Iš tikrųjų kokia nauda iš visokių potvynių ar kitokių įdomių dalykų, jei neturi su kuo apie juos pasišnekėti…“ Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie perskaitytą knygą. Į klubą susirenka skirtingo amžiaus ir skirtingų patirčių žmonės, todėl diskusijų metu išsakomos pačios įvairiausios kūrinio interpretacijos, o tai leidžia dar labiau išjausti knygą, pamatyti tai, ko galbūt pačiam skaitant tekstą nepavyko įžvelgti. Literatūros interpretacijų laukas yra neaprėpiamas, skatinantis gvildenti pačias įvairiausias temas, kaskart iškeliantis netikėtas asociacijas. Taigi knygų klubas leidžia įvykti tikrajam literatūros stebuklui.
Tikiu, kad knygų klubas paskatina savo narius labiau mėgautis skaitymo malonumais – lėtuoju, giliuoju, atidžiuoju skaitymu, kuomet knygos ne „ryjamos“, o išgyvenamos. Neabejoju, kad skaitytojai, ruošdamiesi diskusijai, labiau koncentruojasi į kūrinį, pasklaido knygos recenzijas, peržiūri knygų ekranizacijas, pasidomi kūrinio sukūrimo kontekstu, autoriaus biografija ir pan. Knygų klubas – tai vieta, kur atrandami naujų skaitymo kontinentų krantai. Taip pat čia susirenkama atsipalaiduoti, bendrauti ir tiesiog puikiai praleisti laiką. Gyvename nuolat skubančiame ir labai nervingame pasaulyje, tad knygų klube žmonės stabteli, labiau įsiklauso vieni į kitus, giliau apmąsto, reflektuoja perskaitytus tekstus. Tai netgi savotiška terapinė veikla.
Dar labai svarbu paminėti, kad knygų klubas ugdo narių literatūrinį skonį ir diskusijų kultūrą. Man labai patiko L. Ulickajos apysakoje „Sonečka“ parašyta mintis: „Laikui bėgant ji (Sonečka – aut. pastaba) išmoko didžiuliame knygų vandenyne savarankiškai atskirti dideles bangas nuo menkesnių, o menkesnes nuo pakrantės putų, užtvindžiusių šiuolaikinei literatūrai skirtas asketiškas knygų lentynas.“
Šiandieninės knygų lentynos išties yra perpildytos menkaverčiais kūriniais, aplink gausu grafomanijos ir ne tiek daug geros, išliekamąją vertę turinčios literatūros. Knygų klube mokomės nepaskęsti knygų jūroje. Kaskart labai daug dėmesio skiriame naujos knygos, kurią skaitysime ir aptarsime, pasirinkimui. Juk gyvenimas per trumpas net ir pačiai geriausiai literatūrai.
Bitės klubas renkasi kartą per mėnesį, t. y. kiekvieno mėnesio antrą antradienį. Aptarę perskaitytą kūrinį visada išsirenkame naują knygą. Dažniausiai keletą idėjų pasiūlau aš, bet ir kiti vis dažniau parodo iniciatyvą. Kaskart balsuojame: daugiausia balsų surinkusi knyga tampa mūsų mėnesio knyga, kurią visi skaitome, o po to aptariame. Pasirinkdami knygą vadovaujamės tam tikrais kriterijais: mums imponuoja literatūrinės premijos (nors, žinoma, suprantame, kad yra labai daug įdomių rašytojų ir ne tiek daug premijų), vertėjo vardas, leidykla, profesionalų – kritikų, apžvalgininkų, recenzentų – patarimai.
Pavyzdžiui, sausio 8 dieną buvome susirinkę aptarti Bruno Schulzo novelių rinkinį „Cinamoninės krautuvės“. B. Schulzas pasaulinėje literatūroje pelnytai užima vietą greta Kafkos, kartais netgi su juo tapatinamas. Jo kūryba šiandien laikoma pasaulinės literatūros šedevru. Novelių rinkinį „Cinamoninės krautuvės“ sudaro istorijos, kurias jungia pasakotojo personažas. Rašytojas aprašo nuotykius gimtajame provincijos mieste, kur viskas deformuota, padidinta, iškreipta ir autoriaus vaizduotės paversta sapnu. Kūrinių tekstas labai tankus, pilnas metaforų, netikėtų sugretinimų. Aptarę knygą dar sužaidėme ir literatūrinį protmūšį.
Labai smagu, kad knygų klubo veikla yra gana dinamiška ir kaskart įgauna vis naujų formų. Mes ne tik aptariame knygas, bet ir pasikviečiame įdomių žmonių, kurie pasidalija savo, kaip skaitytojų, patirtimis. Lankėmės Juozo Miltinio dramos teatro edukacinėje programoje, Juozo Miltinio palikimo studijų centre, dalyvavome ekskursijoje „Žydų kelias Panevėžyje“, vieno susitikimo metu žaidėme labai smagų žaidimą „Knygosūkis“. Perskaitę L. S. Černiauskaitės romaną „Kvėpavimas į marmurą“, ėjome į kino centre „Garsas“ rodyto filmo, pastatyto pagal minėtą romaną, premjerą. O visai neseniai perskaitę S. Šaltenio nemirtingąją prozą – apysaką „Riešutų duona“, Panevėžio muzikiniame teatre žiūrėjome Keistuolių teatro to paties pavadinimo premjerinį spektaklį.
Praėjusį rudenį susiorganizavome literatūrinę ekskursiją pagal K. Sabaliauskaitės romaną „Silva rerum“. Vilniuje ne tik keliavome žymiojo romano veikėjų pėdsakais, bet taip pat Valdovų rūmuose klausėmės Drezdeno senosios muzikos orkestro „La folia barockorchester“ atliekamų kūrinių.
Išvyka į Vilnių sulaukė pačių geriausių atsiliepimų, todėl šį rudenį planuojame naują kelionę: knygų klubo nariai išsakė pageidavimus aplankyti Vilniaus požemius, Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, MO muziejų, pamatyti vieną ar kitą spektaklį. Net neabejoju, kad mūsų laukia dar ne vieni turiningi klubo veiklos metai.
Informuojame, kad renginių metu visuomenės informavimo tikslu gali būti fotografuojama ir filmuojama, todėl Jūs galite būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Renginių nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti skelbiami renginio organizatorių interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose bei platinami įvairiose žiniasklaidos priemonėse.
