Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka išleido antologinį leidinį „Tarpukario Panevėžys ir panevėžiečiai amžininkų akimis. Atsiminimų rinkinys“, sudarytą Raimundo Klimavičiaus. Čia pateikti memuarai turėtų sudominti ne tik istorikus, bet visus, kuriems svarbi miesto praeitis, čia gyvenusios asmenybės, jų nuveikti darbai mokslo, kultūros ir kitose srityse.
„Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir siekiant visuomenę supažindinti su bibliotekos rankraštyne saugomais mažos apimties atsiminimais, kilo idėja parengti iliustruotą antologinį leidinį, kuriame būtų paskelbta memuarinė medžiaga apie tarpukario Panevėžį ir jame gyvenusius žmones“, – teigia šio leidinio sudarytojas, bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus tyrėjas Raimundas Klimavičius.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas įkurtas 1991 metais. Čia kaupiami rankraštiniai dokumentai, susiję su Lietuvos ir Panevėžio regiono istorija, kultūra, mokslu bei kitais visuomenės gyvenimo reiškiniais ar įvykiais nuo seniausių laikų iki šių dienų; literatūros, meno, mokslo ir visuomenės veikėjų archyvinis palikimas (rankraščiai, asmens ir veiklos dokumentai, korespondencija, fotografijos, meno kūriniai ir kt.). Šiuo metu sukaupta per 20 000 saugojimo vienetų dokumentų, kurie pagal priklausomybę asmeniui ar įstaigai sudaro 177 rankraščių fondus. Saugomų dokumentų chronologija – nuo XVIII a. vidurio iki šių dienų.
Rankraštyne sukaupta daug įvairių žmonių atsiminimų apie Panevėžį, apie čia gyvenusius ir dirbusius žmones. Kai kurie jų yra gana didelės apimties, net kelių šimtų puslapių, į kuriuos surašyti atsiminimai apima ne tik paties autoriaus, bet ir jo tėvų, senelių gyvenimus. Jie gali būti išleisti atskirais leidiniais.
Kita rankraštyne saugomų atsiminimų dalis – nedidelės apimties, keliuose ar keliolikoje puslapių išdėstyti, prisiminimai. Pasak R. Klimavičiaus, nors ir nedideli savo apimtimi, šie egodukumentai – ne mažiau įdomūs ir informatyvūs. Jie paprastai yra tam tikro asmens dokumentų fondo sudėtinė dalis ir dažniausiai yra saugomi kartu su ikonografiniais dokumentais. Todėl knygoje „Tarpukario Panevėžys ir panevėžiečiai amžininkų akimis“ atsiminimus buvo galima iliustruoti bibliotekos rankraštyne esančia ikonografine medžiaga, kuri suteikė leidiniui didesnę vertę ir informatyvumą.
Leidinyje pateikiami keturiolikos žmonių, gyvenusių tarpukario Panevėžyje, prisiminimai apie to meto miestą ir jo žmones. Panevėžio gimnazijos, biblioteka, kino teatrai, parduotuvės, cukrainės, draugijos … Vyskupas Kazimieras Paltarokas, bibliotekos direktorė Elžbieta Jodinskaitė, pedagogė Marija Giedraitienė, muzikas Mykolas Karka, kalbininkas Leonas Kuodys ir dar daug kitų daugiau ar mažiau žinomų asmenybių, kurios pasakojimuose sušvyti naujomis spalvomis, priartėja prie mūsų ir leidžia jas pažinti kartais visai netikėtu rakursu.
Skaitydami šią knygą jaučiamės tarsi vaikščiodami tarpukario miesto gatvėmis, kurios taip pasikeitė per dešimtmečius, užsukdami į įvairius pastatus, susipažindami su čia dirbusiais ar gyvenusiais asmenimis, jų veikla, jų būdu, išgirsdami įvairių istorijų, nukeliančių į kitus laikus ir išplečiančių pasakojimo erdves.
Įdomus skyrius, kuriame pateikiami tarpukario Panevėžio įmonių reklamos pavyzdžiai.
Knygos dailininkė Asta Radvenskienė. Leidinio tiražas 300 egzempliorių, apimtis – 132 puslapiai.
Antologinį leidinį „Tarpukario Panevėžys ir panevėžiečiai amžininkų akimis“ galite skaityti bibliotekoje.
Knygos leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė.
