Lankytojai paprastai įpratę bibliotekos lentynose matyti dailiai surikiuotas, skrupulingai sužymėtas, aktualias knygas. Bet ar kada susimąstėte, kaip knygos čia patenka, kur jos keliauja jeigu nusidėvi ar praranda paklausą? Bibliotekoje praktiką atlikusi Joana Lapinskaitė aprašė bibliotekos darbo „užkulisius“: knygrišyklos veiklą, saugyklas ir kita. Kviečiame pasižvalgyti ir Jus.
Knygrišykla
Jei bibliotekoje norėtumėte surasti vietą, kurioje senos knygos atnaujinamos ir prikeliamos antram gyvenimui, – reikėtų nedelsiant skubėti į knygrišyklą. Kaip byloja skyriaus pavadinimas, jame rišamos knygos: iškritę lapai suklijuojami arba sugręžiami specialiu grąžtu bei sukabinami. Į dideles knygas susiuvami ir visi per metus išleistų konkrečių žurnalų numeriai. Taip pat užsiimama ir restauravimu – atnaujinami seni vinilinių plokštelių įdėklai, kasmet sutvarkoma apie 80 aplietų, naminių gyvūnų sukandžiotų leidinių. Knygrišyklos paslaugomis, pavyzdžiui, laminavimu ar spiraliniu įrišimu, gali pasinaudoti ir bibliotekos skaitytojai.
Saugykla
Saugykla – viena bibliotekos vietų, į kurią skaitytojai neįleidžiami. Saugyklos fondas išsidėstęs per tris aukštus: rūsyje laikomos sunkiausios knygos, antrajame aukšte – dažniausiai skaitytojų prašomos lietuviškos knygos, trečiajame aukšte saugoma seniausia periodika. Panaikinus Užsienio leidinių skaityklą, kai kurios knygos iš jos perkeltos ne tik į abonementą, kitas skaityklas, bet ir į saugyklą. Kasmet saugykla papildoma per 1200 naujų leidinių, dar virš tūkstančio atkeliauja iš kitų skyrių. 2018 metais gauta apie 2500 knygų, dabar nauji spaudiniai sudaro apie trečdalį viso saugyklos asortimento.
Iš viso saugykloje sukaupta apie 186 000 dokumentų: tarp jų maždaug 30 000 vienetų dešimties metų ir senesnės periodikos, likę 156 000 spaudinių – lietuviškos ir užsienio autorių knygos, monografijos, tęstiniai leidiniai, padovanotos asmeninės Panevėžio krašto žmonių bibliotekos, apie 1000 autografuotų knygų egzempliorių, žemėlapiai, reprodukcijos, atvirukai, miniatiūrinio formato suvenyrinės knygelės. „Jeigu visas bibliotekos lentynas suskaičiuotų ir sudėtų į bendrą eilę, saugyklos lentynų susidarytų apie 5 kilometrus,“ – teigia vyresnioji bibliotekininkė Lina Sokolova.
Tiesa, pageidaujantieji pasiimti knygą, išleistą anksčiau nei 1945 metais, turėtų kreiptis į Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrių. Tęstinius leidinius, vienetines monografijas bei senuosius spaudinius teks skaityti bibliotekoje – jie į namus neišduodami.
Šiuo metu saugykloje sukauptą periodiką siekiama padaryti prieinamą elektroniniu formatu. Atlikta nemažai darbo: jau suskaitmeninti 1945–1970 metais išleisti dienraščio „Panevėžio tiesa“ numeriai, juos galima rasti viename iš Kraštotyros skyriaus kompiuterių arba skaityti elektroninio paveldo sistemoje.
Mainų ir atsarginis fondai
Bibliotekoje leidinių daug, tačiau ne be galo. Paprastai saugoma po vieną užsienio autoriaus ir po vieną ar du lietuvių rašytojų išleistų knygų egzempliorius. Kartais galima rasti ir trečiąjį – dažniausiai tai autografuotas spaudinys. Atsiradus per daug vienos knygos kopijų, perteklius atiduodamas Mainų fondui. Jame sukaupti dubletai, bibliotekai nebereikalingi leidiniai siūlomi kitoms apskrities bibliotekoms.
Atsarginiame fonde saugomos knygos, skirtos papildyti pačios bibliotekos skyrius. Pavyzdžiui, skaitytojui knygą pametus ar ją nepataisomai sugadinus, atsarginiame fonde laikomą egzempliorių galima perkelti į saugyklą. Be to, šiame fonde sukaupta nemažai jaunųjų kūrėjų almanacho „Nevėžis“ numerių, bibliotekos išleistų knygų.
Informacinių išteklių valdymo skyrius
Biblioteką dažnai reikia papildyti naujomis knygomis. Jų paieška, atranka, užsakymu bei pirkimu rūpinasi informacinių išteklių valdymo skyriaus darbuotojai. Spręsdami, ką įsigyti, pastarieji vadovaujasi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kas savaitę išleidžamu elektroniniu leidiniu apie Nacionalinės bibliotekos gaunamas Lietuvoje spausdintas knygas, analizuoja įvairių leidyklų internetines svetaines, skaito knygų anotacijas. Rekomendacijų sulaukiama ir iš Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus, kuriame remiamasi informacija, surinkta iš vietinių laikraščių, žurnalų.
Anot Informacinių išteklių valdymo skyriaus vedėjos Renatos Lukošiūnienės, prieš užsakant naują leidinį, būtina daug ką išsiaiškinti: ar biblioteka turi pakankamai lėšų įsigyti knygai, ar ši nebuvo išleista anksčiau, ar kiti autoriaus kūriniai paklausūs, skaitomi. Paprastai įsigyjama po vieną arba du naujos knygos egzempliorius. Šiuo metu biblioteka turi daug tiekėjų. Knygų užsakoma iš leidyklų „Alma littera“, „Baltos lankos“, „Nieko rimto“, „Jotema“, knygyno „Humanitas“, UAB „Patogu pirkti“, Lietuvos universitetų.
Įsigytos knygos tiesiai į lentyną dėti negalima, pirmiausia ją reikia apipavidalinti. Kiekvienam leidiniui suteikiamas vietą lentynoje rodantis šifras, nurodoma kaina, priklijuojamas magnetinis lipdukas, brūkšninis kodas, įrašomas inventorinis numeris.
Be jau minėtų pareigų skyriaus darbuotojai rūpinasi ir dovanotais leidiniais. „Daug naujų knygų mums padovanoja patys skaitytojai. Jie perskaito, nenori kaupti namie, todėl atneša į biblioteką. Mes dėl to labai džiaugiamės,“ – pasakoja R. Lukošiūnienė. Be to, į šį skyrių knygų ne tik atkeliauja – darbuotojai rūpinasi ir senų spaudinių nurašymu. Per metus nebeaktualiais ir nebetinkamais išduoti pripažįstama 10 000–12 000 leidinių.
Katalogų skyrius
Knygas apipavidalinus ir įtraukus į apskaitą, jos perduodamos kataloguoti ir komplektuoti. Naudodamosi specialia programa, šio skyriaus darbuotojos stengiasi apie konkrečią knygą suvesti kuo daugiau duomenų. Įrašomas pavadinimas, leidykla, puslapių skaičius, matmenys, nurodomas sudarytojas, knygos suklasifikuojamos pagal specialų indeksą. Kuo daugiau duomenų apie leidinį surašoma, tuo pagal raktinius žodžius jį rasti paprasčiau. Skyriaus darbuotojai į katalogą įkelia ir nuskenuotų knygų puslapių, kuriuose matyti autoriaus autografas ar užrašyta dedikacija. Pasak vyriausios bibliotekininkės Romos Aleliūnienės, iš šio į kitus skyrius kasmet nukeliauja per 7000 knygų.
