Dailininkės gyvenimą lydėjo atsitiktinumai

Liepos 27 d. 16 val. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje – dokumentinis filmas „Dailininkai Birutė Žilytė ir Algirdas Steponavičius“ (režisieriai Juozas Matonis, Vytautas Damaševičius, 2003 m., 28 min.).

Dailininkė grafikė, knygų iliustratorė Birutė Janina Grasilda Žilytė-Steponavičienė gimė 1930 m. birželio 2 d. Nainiškiuose, Miežiškių seniūnijoje, Panevėžio rajone. Mokėsi Panevėžio mergaičių ir suaugusiųjų gimnazijose. 1956 m. baigė Valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija). Nuo 1956 m. dirba kūrybinį darbą (knygų iliustravimas, grafika, sieninė tapyba). Buvo ilgametė „Genio“ žurnalo iliustruotoja. Už knygų vaikams iliustracijas apdovanota Lietuvos ir tarptautinėmis premijomis. 1997 m. vasario 10 d. apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. 2015 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.

Pelniusi Nacionalinės kultūros ir meno premiją būdama 85 m. dailininkė Birutė Žilytė sakė, kad reikšmingas premijas kūrėjai turėtų gauti būdami trisdešimties ar penkiasdešimties – paties kūrybinio pajėgumo viršūnėje. Žymi dailininkė ne kartą yra tikinusi, kad jos gyvenimas pilnas atsitiktinumų. Jie nulėmė ir jos pasirinkimą tapti grafike, vėliau – knygų iliustratore, beveik 25-erius metus pedagoginės veiklos, o dar vaikystėje – ir jos vardų gausą. Jos vardą Birutė krikštatėviai užmiršo įrašyti į gimimo liudijimą, dėl ko menininkė nuolat papuldavo į nemalonias situacijas. Net Nacionalinės premijos paskyrimas dailininkei pasirodė esąs tik atsitiktinumas, kaip ji pati pašmaikštavo „užtat, kad taip ilgai gyvenanti“. Tačiau menininkės kūrybinė biografija, pilna svarių tarptautinių apdovanojimų, liudija ką kita.

Svarbiausią vietą dailininkės kūryboje užima knygų grafika, ypač iliustracijos vaikų knygoms. 8-ajame dešimtmetyje Bratislavoje už knygos „Aukso sietelis“ iliustracijas dailininkė apdovanota „Aukso obuolio“ prizu, už Aldonos Liobytės knygos „Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“ iliustracijas Leipcige įvertinta aukso medaliu, o už Kosto Kubilinsko knygos „Stovi pasakų namelis“ iliustracijas – Anderseno garbės diplomu Atėnuose.

Vienas žinomiausių B. Žilytės darbų, sukurtų prieš daugiau nei 40 metų, drauge su vyru Algirdu Steponavičiumi – sieninė tapyba „Nykštuko“ kavinei Vilniuje ir Valkininkų sanatorijai.

Dailininkas, knygų iliustratorius, rašytojas Algirdas Steponavičius (1927 m. sausio 12 d. – 1996 m. spalio 21 d.). Gimė Kaune, kur gyveno iki 1939 m. Yra kilęs iš leidėjų šeimos. Tėvas Juozapas Steponavičius – aktyvus spaustuvininkas, leidėjas, žurnalistas. Didžiausią gyvenimo dalį praleido Vilniuje. 1950 m. baigė Vilniaus valstybinį dailės institutą, grafikos katedrą.. 1990 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Mirė 1996 m. savo dirbtuvėse Užupyje. Palaidotas Vilniaus Jeruzalės kapinėse.
Tarptautinėje knygos parodoje Leipcige 1965 m. iliustracijos Kosto Kubilinsko knygai „Varlė karalienė“ pažymėtos Aukso medaliu. 1967 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas. Vėliau apdovanotas „Aukso obuoliu“ tarptautinėje iliustracijų parodoje Bratislavoje (1967 m.), pirmąja premija knygos meno trienalėje „Vilnius’81“ (1981 m.), pirmojo laipsnio diplomu ir medaliu XXI tarprespublikiniame knygos meno konkurse Rygoje (1989 m.). 1989 m. laimėjo Ivano Fiodorovo diplomą (aukščiausią apdovanojimą) knygos meno konkurse Maskvoje, Jono Kazimiero Vilčinskio diplomą už gražiausiai iliustruotą Lietuvos metų knygą. 1990 m. tapo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu.
Filmų repertuaras „Literatūros ir kino dienų ketvirtadieniams“ rengiamas iš Menų skaityklos filmų fondo, kuris nuolat pildomas iš projektų lėšų.

Parengė Virginija Januševičienė