Dienoraščiai atskleidė išdaviko filosofiją

Bibliotekoje dr. Arvydas Anušauskas pristatė naujausią savo knygą „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“, kurią išleido leidykla „Versus aureus“. Gausiai susirinkusiems skaitytojams jis papasakojo daug naujų faktų, kurių nerasime knygoje.

Knygos istorija sukasi apie kontraversišką asmenybę Juozą Albiną Markulį. Sovietų agentas, išdavęs šimtus Lietuvos partizanų, savęs nelaikė išdaviku, o savo dienoraščiuose teigė gelbėjantis Lietuvą.

„Stengiausi pateikti psichologinį žmogaus portretą ir kokią įtaką jo pasirinkimams darė gyvenimo aplinkybės. Išdavikai neatsiranda iš niekur“, – sakė knygos autorius.

Pasak jo, kiekvieno išdaviko tyli svajonė – likti nepastebėtam, nuošalyje, saugiai. Paprastai jie neatgailauja, nejaučia sąžinės graužimo bei stengiasi save pateikti iš geresnės pusės. Todėl šiandien reikia kalbėti apie tai, nes ir dabar galime rasti „markuliškos filosofijos“ apraiškų.

Idėja parašyti šią knygą gimė prieš ketvirtį amžiaus, tačiau ją įgyvendinti trukdė gandai apie dingusius Markulio dienoraščius, kuriuose viskas aprašyta. Kai atsirado dienoraščiai, dokumentai, laiškai, tūkstančiai dokumentų lapų, buvo galima imtis knygos rašymo apie žmogų, kurio pavardė siejama su didžiausiomis išdavystėmis rezistencinėje kovoje, su viena didžiausių sovietinio saugumo operacijų, įgyvendintų 1946-1948 metais. Knygos veikėjas turėjo daug slapyvardžių: Ąžuolas, Noreika, Erelis, Petrovas, daktaras Narutavičius.

Žvelgiant į Juozo Albino Markulio gyvenimo dešimtmečius atveriama istorija apie išdavystes ir išduotuosius – pasipriešinimo okupacijai dalyvius, apie slaptųjų tarnybų ir partizanų operacijas. Surasti dienoraščiai atskleidė seniai pamirštas paslaptis ir naujus atradimus. Kokios Markulio gyvenimo aplinkybės buvo nuslėptos? Kokie asmeniniai bruožai buvo iki šiol nežinomi? Kokia motyvacija buvo veikti prieš rezistenciją? Kokie buvo KGB vertinimai? Apie visa tai buvo kalbama susitikimo metu, tai analizuojama knygoje.

Markulio išdavysčių istorija klajojo dešimtmečius. Tačiau jo artimieji buvo linkę daug ką neigti. Pasak A. Anušausko, tik tada, kai buvo išleista knyga, tas neigimo etapas pasibaigė.

„Nors šią knygą parašiau palyginti gana greitai, bet net keturis kartus buvau metęs rašymą, nes emocinis krūvis buvo labai sunkus. Lengviau rašyti apie kokį herojų, kuris tau patinka, bet analizuoti pakankamai neigiamo personažo gyvenimą yra sudėtinga“, – sakė knygos autorius.

Humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Anušauskas – istorikas, politikas, publicistas. Tiria teroro, genocido, slaptųjų tarnybų istoriją. 32 knygų autorius, bendraautoris ir sudarytojas. Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Prancūzijos ir Vokietijos moksliniuose leidiniuose paskelbė apie 100 studijų ir straipsnių. Nuo 2008 m. yra Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininkas, Sovietinės okupacijos tyrimo asociacijos narys.

Virginijos Januševičienės tekstas

Vilijos Stokienės nuotr.